„Žemos pavaros“ laikas transporto sektoriuje

„Žemos pavaros“ laikas transporto sektoriuje

 

Žydrė Dargužytė

Pasaulinėse rinkose jau kurį laiką mažėjanti naftos kaina tarp logistikos rinkos dalyvių ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse „arenose“ sukėlė nemažai diskusijų. Žiniasklaida neatsilikdama trimitavo apie tai, kad dyzelinas gruodžio pabaigoje kainavo mažiausiai nuo 2004-ųjų. Vis dėlto patyrę transporto sektoriaus dalyviai į visa tai žiūri atsargiai, nepamiršdami apie „domino efektą“ – nors nafta pinga, bet kitos išlaidos logistikos versle didėja – tenka daugiau mokėti už kelius, būtina investuoti į aplinką tausojančius vilkikus, ieškoti naujų rinkų verslui. Kas toliau?

Logistikos ekspertai kone vienbalsiai patikina, kad 2016-ieji prasidėjo „žema pavara“ – pasibaigus kalėdiniam bumui, viskas aprimo, o dabar vėl po truputį suaktyvėja gabenimų srautai. Transporto ir ekspedicijos įmonių atstovai kantriai laukia, planuodami gerokai didesnes šių metų apyvartas, o nemaža dalis iš jų yra pasirengę plėtrai. Pagrindinis dėmesys krypsta į Skandinavijos rinką, kuri daugeliui Lietuvoje veikiančių įmonių vis dar atrodo patraukli. Kol logistai dairosi naujų rinkų, naftos prekybos ekspertai ramina mintimis, jog reikšmingo kainų augimo vidutiniu laikotarpiu nenumatoma. Naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė pastebi, kad netolimoje ateityje nėra prognozuojamas naftos brangimas, tad tikimasi, jog ir didmeninės kainos išliks panašios kaip dabar.

Logistus džiugina ir tai, kad įprastai kuro kainų pokyčiai lėčiau atsiliepia pervežimo paslaugų kainoms. „Dabartinė situacija vežėjams yra palanki ir padeda kompensuoti didesnes sąnaudas ar net tam tikrus užsakymų praradimus Rytų rinkose“, – dėsto Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Logistikos įmonės „FSTS“ atstovas Laurynas Žigaras apžvelgia, kad per 2015 metus kuro kainos Europos Sąjungos šalyse krito apie 15 proc. „Deja, tai neatsveria sumažėjusių pajamų. Kuras yra tik viena dedamoji dalis gabenimų sąnaudų sumoje ir tesudaro apie 25 – 35 proc. išlaidų“, – aiškina L. Žigaras.

Skandinavai pastebi: didėja dėmesys ekologijai

Tarptautinės Norvegijos įmonės, turinčios padalinį Lietuvoje, „ColliCare Logistics AS“ atstovai paklausti, kokias transporto rinkos tendencijas pastebi šiuo metu, akcentuoja išaugusį dėmesį ekologijai. „Mes jaučiame didėjantį logistikos paslaugų pirkėjų susidomėjimą ekologiškomis transporto paslaugomis – Europoje paklausesni sunkvežimiai su naujesniais varikliais, tokiais kaip EURO5 ir EURO6 bei varomi atsinaujinančiu kuru“, – informuoja kompanijos atstovė Camilla Skjervold. Ji akcentuoja, kad vis dar jaučiamas darbinių santykių rinkoje trikdymas tų rinkos dalyvių, kurie veikia prastesnėmis ekonominėmis sąlygomis, – panašu, kad norėdami išlikti konkurencingi, Vakarų Europos ir Skandinavijos vežėjai užsienyje turi mažinti kainas.

Didesnį persiorientavimą iš Rytų rinkų į kitas Vakarų Europos ir Skandinavijos taip pat lėmė pernai maždaug 40 proc. smukęs Rusijos importas ir apie 30 proc. susitraukęs eksportas. „Natūrali paklausos ir pasiūlos kreivė „persisvėrė“ – transporto pasiūla žymiai išaugo, o paklausa sumažėjo, nes rinkoje nebeliko krovinių tranzitu per Lietuvą, keliaujančių į Rusiją bei NVS šalis. Tai 2015-aisiais nulėmė ir transportavimo kainų kritimą“, – aiškina „FSTS“ atstovai.

Jie patikina, jog logistikos paslaugų kainų sumažėjimas, prasidėjęs metų pabaigoje, vyko dėl sumažėjusios tarptautinių gabenimų paklausos ir padidėjusios konkurencijos, o ne dėl sumažėjusių kuro kainų. „Kuro kainų kritimas atėjo lygiagrečiai su sulėtėjusia tarptautine prekyba. Be to, degalų kainų kritimas yra labai dažnas klientų motyvas dar kartą peržvelgti krovinių gabenimo įkainius“, – dėsto L. Žigaras.

Pasak jo, Kinijos akcijų rinkai ir valiutai trūksta stabilumo, o ekonomikos letėjimas išlieka stabilia tendencija, dėl to Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims vis patrauklesnė rinka investuoti tampa Baltijos šalys. „Mūsų šalies eksportuotojai nors ir susiduria su iššūkiais, vis dėlto demonstruoja atsparumą rinkos negandoms. Pagal VŠĮ „Versli Lietuva“ duomenis, pavyzdžiui, baldų sektorius pernai augo, o 2016 – 2017 prognozuojamas 15 – 20 proc. eksporto šuolis. Norėdami patenkinti išaugusius klientų poreikius, stipriname savo komandą ir didiname veiklos efektyvumą. Planuojame plėtrą šiemet, todėl sausio 4 dieną Vilniuje atidarėme ofisą ir terminalą. Per šiuos metus naujame biure planuojame sukurti 15 naujų darbo vietų bei išlaikyti ir didinti augimo tempą“, – apie logistikos rinkos tendencijas kalba L. Žigaras.

Ko logistai tikisi artimiausiu laikotarpiu?

Kalbinti logistikos rinkos dalyviai patikina, kad padidėjęs Lietuvos patrauklumas, įsivedus eurą,  pritraukė papildomų investicijų į pramonę, gamybą bei kitas sritis – visa tai didina pervežimo paslaugų poreikį. „Transporto paslaugų įmonės tikisi augimo. Klaipėdos uostas didina savo pajėgumus ir siekia pritraukti naujų laivybos linijų atstovų, kad atvertų papildomų galimybių vežėjams. Viskas priklauso nuo ekonominės situacijos – transportas yra ta sritis, kuri reaguoja pirmiausia“, – analizuoja „ColliCare Logistics“ Lietuvos padalinio vadovė Solveiga Žitkevičiūtė.

Pasiteiravus apie sunkumus, su kuriais, jos nuomone, dažniausiai susiduria Lietuvos įmonės, dirbančios tarptautinėse rinkose, logistikos procesų ekspertė kalba apie verslo etiką ir kokybės standartus. „Labai dažnai koją pakiša tarptautinės patirties stoka. Juk lietuviško kapitalo bendrovėms dažnai trūksta aukštų kokybės standartų, kuriais vadovaujasi didelę patirtį sukaupusios Vakarų Europos įmonės. Komunikacijos, IT integracijos bei verslo etikos trūkumas dažnai užkerta kelią bendradarbiavimui su dideliais tarptautiniais šio verslo žaidėjais“, – apžvelgia S. Žitkevičiūtė.

Vietiniu krovinių gabenimu ir sandėliavimu užsiimančios įmonės „GORDON Logistics“ specialistas Andrej Petrov pabrėžia, kad nepaisant tarptautinėse rinkose nuolat vykstančių pokyčių, šių metų pradžia nuteikia daug optimistiškiau nei praėjusių. „Sumažėjusį importo srautą kompensuojame jėgas sutelkdami į vietinę rinką. Stengiamės klientams pasiūlyti efektyvesnių transporto sprendimų bei lankstesnę kainodarą. Jei kalbėtume apie kritusias naftos kainas, reiktų pastebėti, jog vietiniuose pervežimuose kuro kainos sudedamoji dalis nėra tokia didelė kaip tarptautiniuose gabenimuose, todėl kuro kainos sumažėjimas neturėjo didelės įtakos rinkos kainoms. Kita vertus, didelė konkurencija transporto sektoriuje iki minimumo sumažina pelno maržą, todėl žema kuro kaina tik laikinai leidžia atsikvėpti vežėjams, kol susiformuos nauji įpročiai ir tendencijos“, – apžvelgia A. Petrov.

Bankų analitikai, analizuodami transporto ir logistikos verslo situaciją ir tendencijas, ir toliau ramina, kad naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC vis dar ketina palaikyti kainas tame pačiame lygyje. „Žema kaina naudinga ir dėl to, kad pasaulis, kurui esant pigiam, neieško alternatyvų, kurios šiam verslui yra nepalankios“, – metų pradžioje sakė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Logistai, klausydami prognozių, pernelyg nesuka dėl jų galvos – juk šiuo metu daugelis turi kitų rūpesčių ir vis dar dėlioja scenarijus, kaip įdarbinti naujųjų metų ryšius, kad šie generuotų geras apyvartas ir pelną metų gale.

Jūsų komentaras