Žydrė Dargužytė
Vyriausybė siūlo nuo liepos 1 d. penkiasdešimčia litų didinti minimalią algą – iki 850 Lt. Vieni šiai minčiai pritaria, kiti įsitikinę, kad taip bus padaryta žalos smulkiajam verslui, mat darbdaviai gali mažinti darbuotojų skaičių. Rudenį opozicinės partijos buvo priėmę rezoliuciją, kuria patvirtino siūlymą didinti minimalią algą iki 1000 Lt.
Paskutinįjį kartą minimali alga buvo kelta prieš ketverius metus. Lietuvos verslo konfederacija pasisako už tai, kad minimali alga būtų keliama daugiau nei 50 Lt, tačiau su pereinamuoju laikotarpiu – per kelerius ateinančius metus.
Pagrindiniai argumentai, kuriuos pateikia minimalios algos kėlimo šalininkai yra šie: tai mažintų šešėlinį verslą – didintų skaidriai sumokamą atlyginimo dalį. Taip pat pabrėžiama, kad tai teigiamai paveiktų vartojimą, nes minimalią algą gaunantys žmonės galėtų daugiau lėšų skirti asmeninėms išlaidoms.
Minimalios algos kėlimo kritikai tikina, kad tik algos pakėlimas nepadės – reikia liberalizuoti darbo santykius – kurti naujų darbo vietų, sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Taip verslininkai patys padidintų algas.
Premjeras Anrius Kubilius yra sakęs, kad jei verslas turi galimybę mokėti didesnį atlyginimą, tai jam nereikia valdžios raginimo. Pats verslas turi galvoti, kaip išsaugoti kvalifikuotus žmones ir kaip jais pasirūpinti.
Lietuvos laisvos rinkos instituto nuomone, jei valdžia nori būti dosni, tai ji turi būti dosni savo sąskaita, o ne darbdavio. „Tegul sumažina mokesčius taip, kad žmogui „į rankas“ atlyginimas padidėtų 50 ar 100 Lt. O kas nenori to daryti, tai tiek jam ir rūpi žmogus“, – sakė Lietuvos laisvos rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė.
Šaltinis: takoplius.lt
