Advokato padėjėjas Robertas Naruševičius
Anglijoje ir Velse vykdomojo proceso pradžia yra laikytinas teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas. Tačiau kartais įstatymų leidėjas leidžia, o kai kuriais atvejais ir įpareigoja, vykdytinumo savybę suteikti ir neįsiteisėjusiems teismo sprendimams. Byloje Templewood Aviation Ltd v Air Ceylon, šerifas vykdomojo dokumento writ of fiery facias pagrindu, nepranešęs skolininkui, skubos tvarka areštavo pagal tvarkaraštį iš Londono turėjusį išskristi lėktuvą. Šioje byloje buvo siekiama apsaugoti asmenų teises ir teisėtus interesus, nes dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą galėjo išieškotojui padaryti didelę žalą arba iš viso galėjo pasidaryti negalimas ar labai sunkiai įvykdomas.
Praktikoje nusistovėjusi taisyklė, jog išieškotojas prieš pradėdamas bet kurį vykdymo veiksmą, privalo gauti vykdomąjį dokumentą. Tačiau yra išimčių, kada nereikia kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Turto arešto dėl nesumokėtos nuomos, mokesčių, muito, akcizo ir automobilių stovėjimo mokesčių procedūras galima pradėti be išankstinio teismo leidimo[1]. Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, pagal skolininko juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietą. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi būti pateiktas teismo sprendimo vykdytojui ar antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Teismo sprendimo vykdytojas ar antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik savo aptarnaujamoje teritorijoje. Teismo sprendimų vykdytojų ir antstolių aptarnavimo teritorijų ribas nustato teisingumo ministras (Lord Chancellor).
Visi vykdymo būdai yra apmokestinami, tačiau sprendimų vykdymo priemonių išlaidos skiriasi. Teismas priskaičiuoja teismo išlaidas prie skolininko skolos, bet teismas negali atlyginti išieškotojui sumokėtų išlaidų, jeigu jis iš skolininko neišieško pinigų. Išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad būtų atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo arba apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą būtų atidėtas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Kaip jau buvo minėta, išieškotojas turi teisę perduoti vykdyti Grafystės teismo sprendimus, kurių vertė yra 600 – 5000 Anglijos svarų sterlingų, Aukštajam teismui. Tačiau įstatymas dėl atlyginimo dydžio už vykdomųjų veiksmų Grafystės teisme atlikimą (the County Court Fees Order Act), numato, kad, jeigu išieškojimo suma yra mažesnė negu 600 Anglijos svarų sterlingų, tai teismo sprendimų vykdytojas ar antstolis negali priteisti vykdymo išlaidų iš skolininko. Tokiu atveju vykdymo veiksmai apmokami išieškotojo sąskaita. Tai savotiškas saugiklis, kuris leidžia užkirsti kelią kreiptis į Aukštąjį teismą su prašymu priteisti nedideles išieškojimo sumas.
Kitas svarbus dalykas – vykdymo veiksmų atlikimo laikas. Pagal Anglijos Civilinio proceso taisykles, teismo sprendimų vykdytojas ar antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip nuo šeštos valandos ir ne vėliau kaip iki dvidešimt pirmos valandos.
Bendrosios teisės sistemoje galioja trumpesni vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminai nei Kontinentinės teisės sistemoje. Pagal LR CPK 606 str. 2 d. vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tuo tarpu pagal Anglijos ir Velso Aukščiausiojo Teismo taisyklių 2 punktą[2], vykdomieji raštai pagal Aukštojo teismo (High Court) sprendimus gali būti pateikti vykdyti per šešis metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai tuo tarpu Grafystės teismo (County Court) sprendimai gali būti pateikti vykdymui per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad teismo įsakymai (Writ) galioja vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos[3]. Siekiant suvienodinti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, Payno Komitetas (Payne Committee) savo ataskaitoje yra pasiūlęs nustatyti bendrą trejų metų vykdomojo dokumento senaties terminą, tačiau šis pasiūlymas taip ir liko neįgyvendintas[4].
Apibendrinus, galima teigti, kad Anglijoje ir Velse priverstinio teismo sprendimų vykdymo išieškojimo procedūra vyksta sekančia tvarka. Išieškotojas užpildo atitinkamos formos prašymą (prašymo forma priklauso nuo to, kokį sprendimų vykdymo būdą pasirenka išieškotojas), pateikia teismui reikalingą papildomą informaciją ir sumoka nustatytą mokestį už vykdymo veiksmų atlikimą. Atlikus minėtus veiksmus, teismas išduoda išieškotojui vykdomąjį dokumentą (Writ of execution). Išieškotojas vykdomąjį raštą vykdyti pateikia teismo sprendimų vykdytojui ar antstoliui pagal skolininko gyvenamąją vietą ar jo turto buvimo vietą. Teismo sprendimų vykdytojas ar antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, išsiunčia skolininkui raginimą susimokėti priteistą sumą. Jeigu susimokėti atsisakoma, turtas areštuojamas ir parduodamas.
Teksto pirma dalis – http://vezejugidas.lt/teismo-sprendimu-vykdymo-sistema-anglijoje-ir-velse/
Teksto antra dalis – http://vezejugidas.lt/anglija-ir-velsas-vykdomojo-dokumento-savoka-ir-rusys-ii-dalis/
[1] Oficialaus Europos Sąjungos internetinio puslapio pateikiama informacija // http://ec.europa.eu/civiljustice/enforce_judgement/enforce_judgement_eng_en.htm;
[2] Order 46, Rule 2 (1) a of the Rules of the Supreme Court.
[3] Order 46, Rule 8 (1) a of the Rules of the Supreme Court.
[4] Kerameus D. Konstantinos Enforcement in the international context. Martinus Nijhoff Publishers. The Hague/ Boston/ London. 1997.