Žydrė Dargužytė
Kovo 8 d. informacinio transporto tinklalapio vezejugidas.lt komanda transporto rinkos profesionalus sukvietė į konferenciją-apskritojo stalo diskusiją, kurioje kalbėta apie vežėjams ir ekspeditoriams aktualius klausimus – ekspeditorių nemokumą bei galimybę drausti savo veiklą palankesnėmis sąlygomis, nuolat augančias transporto priemonių privalomojo draudimo kainas, finansines problemas Lietuvos nacionalinėje vežėjų asociacijoje „Linava“ bei galimybes atstovauti smulkų ir vidutinį verslą valstybiniu lygmeniu per asocijuotas struktūras.
Vakar Šiaurės miestelio technologijų parko konferencijų salėje virė diskusijos. Keturi pranešėjai – Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos (LNVK) generalinė direktorė Nijolė Uinskienė, UAB „Tarptautinio transporto draudimo agentūra“ vadovas Gintautas Isokas, projekto zalukontrole.lt vadovas Laimonas Stončius bei UAB „Transekspedicija“ vadovas bei Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“revizijos komisijos narys Vidmantas Pelėda – sukėlė minčių lietų klausytojams.
Konferenciją pradėjo vezejugidas.lt vyriausioji redaktorė Žydrė Dargužytė – pasveikinusi vežėjus, ekspeditorius, transporto biržos bei spaudos atstovus, pakvietė žodį tarti N. Uinskienę.
„Smulkiam ir vidutiniam verslui transporto sektoriuje šiuo metu itin sunkus laikas, todėl būtina susidariusias problemas spręsti susitelkus. LNVK praėjusį mėnesį tapo Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos prie Ūkio ministerijos nare. Čia turėsime atskirą komitetą, kuriame spręsime ir vežėjų klausimus, taip padėdami „Linavai“. Juk tai didelė asociacija, kuriai labai daug uždavinių, todėl ji ne viską spėja. Labai dažnai mažesnių įmonių interesai lieka tarsi atrame plane, o tai nėra gerai, nes smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje generuoja 250 mln. apyvartą“, – dėsto N. Uinskienė.
Asocijuotas vežėjų atstovavimas
Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Česnavičius, atvykęs į konferenciją, pranešė, kad jų asociacija šių metų pradžioje įstojo į LNVK ir kartu jau ėmėsi transportininkams aktualių darbų dėl naujų kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, dėl privalomojo transporto priemonių draudimo ir kitų klausimų.
„Analizuodami 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus, numatančius, kad vežėjai turi atitinki tam tikrus reikalavimus, pastebėjome, kad yra neatitikimų šias nuostatas perkeliant į nacionalinius teisės aktus. Pagrindinis niuansas – pagal naująją tvarką įmonės buveinė ir registracijos vieta turi sutapti. Labai dažnai nesutampa, o tada jau neišduoda licencijos kortelių. Įsiplieskė konfliktas su Valstybine kelių transporto inspekcija (VKTI). Stengsimės, kad nebūtų dviprasmybių – skaitydami dokumentus turime vadovautis įstatymu, o ne valdininkų ambicijomis“, – kalba N. Uinskienė.
„Itin stipriai pakilo kainos už licencijos kortelės – dabar tenka mokėti 150 Lt. Bandėme aiškintis, kuo remiantis pakeltos kainos, bet atsakymo negavome”, – sako S. Česnavičius.
V. Pelėda savo pranešime apie problemas transporto sektoriuje akcentuoja trintį prezidiume ir teismus, kuriuose asociacija dalyvauja jau keletą metų iš eilės. „Nuo to tik kenčia vežėjai ir jų verslas. Šiuo metu finansinė padėtis „Linavoje“ komplikuota, asociacijos valdymo organų nariai ir darbuotojai įsiskolinę“, – informuoja V. Pelėda.
Po V. Pelėdos pranešimo iš salės nuskambėjo klausimas, kas būtų, jei „Linava“ bankrutuotų?
„Asociacija „gyvena“ iš TIR knygelių pardavimo. Jei ji būtų nemoki, tai turbūt būtų keliamos TIR knygelių kainos. Jei tai nepadėtų, praktikoje yra tokia patirtis, kad kurį laiką TIR knygeles galėtų pardavinėti valstybė, kol asociacija susitvarkytų. Per tuos karus viduje, žinoma, gali atsirasti alternatyvi asociacija, kuri imtųsi TIR knygelių pardavimo funkcijos. Juk Vyriausybė įgaliojo „Linavą“ vykdyti šią funkciją. Kad kažkas kitas, o ne asociacija galėtų parduoti knygeles, reikia mūsų valstybės, Tarptautinės vežėjų sąjungos (IRU) prezidento ir prezidiumo pritarimo“, – kalba V. Pelėda.
S. Česnavičius iškelė mintį, kad „Linava“ galėtų remti asocijuotas struktūras. „Linava“ kasmet moka 40 tūkst. Lt Pramonininkų konfederacijai, bet ji vežėjams nelabai kuo padeda, o mes daugybę metų atstovaujame vežėjus ir jau nemažai pavyko pasiekti, negaudami nei lito“, – apibendrina S. Česnavičius.
Konferencijoje dalyvavęs UAB „Vedautos autotransportas“ generalinis direktorius ir prezidiumo narys Erlandas Mikėnas pabrėžė, jog vežėjams reikia pagalbos, nes problemų transporto sektoriuje apstu. Kad būtų galima kažką pasiekti, dažnai reikia ir finansinių galimybių. „Linavoje“ pinigų yra, tik neatsakingas jų leidimas atvedė iki tokios situacijos, kad esame skolose. Asociacija per metus surenka nuo 35 iki 55 mln. Lt. Kai yra problemų, kelia TIR knygelių kainas. Tai neprotinga – jas reikia mažinti, nes tikrai yra galimybė tai daryti sutaupius kitiems reikalams. Tarkime, asociacijos prezidentas iš 12 mėnesių 6 iš jų praleidžia komandiruotėse. Ar tai logiška? Teisininkams išleidžiama apie 800 tūkst. Lt per metus“, – konferencijos dalyviams aiškina E. Mikėnas.
Tinkamo ekspeditorių draudimo nėra?
Antrojoje konferencijos dalyje daug dėmesio skirta draudimo klausimams. G. Isokas, jau 19 m. atstovaujantis amerikiečių draudimo bendrovę „TT Club“, sako, kad ekspeditoriams drausti savo veiklą ir gauti išmokas – įmanoma. „Atsakomybė už krovinį „TT Club“ sudaro apie 70 proc. išmokų. Tai – avarijos, vagystės, gaisrai. 85 proc. visų įvykių įvyksta Rusijos federacijoje, apie tris procentus – Prancūzijoje. Tai pat apmokamos žalos, įvykę dėl klaidų ir aplaidumo“, – kalba G. Isokas.
Pranešėjas pateikia pavyzdį – dažnai įforminant dokumentus pasitaiko nesusipratimų. Tarkime, nurodant krovinio kryptį, temperatūros režimus. „Jei internete įvestumėte žodį Velingtonas, tai pamatytumėte, kad jis yra ir Anglijoje, ir Australijoje. Mes turėjome kuriozinį atvejį, kai iš Sankt Peterburgo konteineris su indais buvo nukreiptas į Angliją, o jį nugabeno į Australiją. Uoste konteinerį kilnojo iš vienos vietos į kitą, kol krovinys sudužo. Teko sumokėti už prastovas, už krovinį.
Krovinio pristatymas pavėluotai taip pat apmokamas – buvo atvejis, kai lietuviai užsakė du vagonus į Kazachtaną, o jie užstrigo Lenkijoje, krovinys pavėluotai buvo pristatytas į Šiaulius, taigi ekspeditorius turėjo sumokėti „Lietuvos geležinkeliams“ už vagonų prastovą. Pavėlavimą apmokėjome, nes tai ne ekspeditoriaus kaltė, o nelaimingas atsitikimas kelyje“, – pristato G. Isokas.
Jis pabrėžia, kad klubas padengia nuostolius tretiesiems asmenims ir pateikia pavyzdį: „Viena lietuvių įmonė vežė vamzdžius, jie išvirto ir buvo pažeista šiluminė trasa virš žemės. Mums tas nuostolis kainavo apie 700 tūkst. dolerių“.
Anot G. Isoko, neapsidraudęs ekspeditorius yra visai neapsaugotas, jei jo pasamdytam vežėjui kažkas atsitinka.
Kiek kainuoja realiai veikiantis draudimas?
„Kaina skaičiuojama arba pagal vilkikų skaičių, arba pagal apyvartą. Jei skaičiuotume pagal vilkikų skaičių, tai vidutinė kaina yra apie 1500 Lt vienai transporto priemonei, žinoma, jei įmonė turi ne mažiau kaip 10 vilkikų.
Draudžiant pagal apyvartą – kaina apie 30 proc. didesnė. Bet jei per laikotarpį, kuris sutampa su kalendoriniais metais, įsigysite papildomai vilkikų, už juos mokėti nereikės. Teks mokėti pagal deklaruojamą frachtą metų gale“, – skaičiuoja G. Isokas.
Ekspeditorių draudimas itin brangus
Ekspeditorių draudimas brangus. Jei ekspeditoriaus apyvarta apie 10 mln. Lt – jam draustis „TT Club“ bendrovėje bus labai brangu.
„Jei ekspeditoriaus apyvarta apie 50 mln. dolerių – galima draustis, apsimokės. Jei apyvarta apie 50 mln. dolerių, tai įmoka būtų apie 100 tūkst. Lt.
Ekspeditoriui finansine prasme labai gerai drausti savo veiklą, jei jis turi nors vieną ar du vilkikus, tai skaičiuojame ne pagal ekspeditoriaus draudimą, bet kaip vežėjo su ekspedicijos faktoriumi. Tuomet išeina žymiai pigiau. Kaina sumažėja apie penkis kartus“, – aiškina G. Isokas.
Galima kooperuotis?
Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija „Lineka“ susidomėjo grupinio ekspeditorių draudimo galimybe. „Prie ekspeditorių asociacijos kursime ekspeditorių draudimo grupę, bandydami pasiūlyti ekspeditorių draudimą už prieinamą kainą. Problema ta, kad išrašant tipinį polisą ekspeditoriui, esančiam grupėje, sąlygos tipinės, o surasti vienodai dirbančius sunku, bet ieškosime kompromiso“, – informuoja G. Isokas.
Ekspedicinės bendrovės „E.partner“ atstovas Saulius Fomenko sako, kad tam, jog ekspeditorius galėtų užmegzti konstruktyvius santykius su klientu, dažnai reikalaujama ekspeditoriaus draudimo, o siūlomi Lietuvos rinkoje ekspeditorių netenkina arba tenkina tik iš dalies.
„Geras draudimas – brangus. Reikia galvoti, kaip suderinti ir kainą, ir paslaugą Lietuvos ekspeditoriams“, – žada G. Isokas.
Pranešėjas pabrėžia, kad ekspeditorius ir vežėjas gali pirkti draudimą kartu, jei jų akcininkai bendri.
UAB „Vilktukas“ vadovas Rimas Raščius pabrėžia, kad Lietuvoje ekspeditorių draudimo pirkti neverta. „Kiek teko nagrinėti draudimo sąlygas, tai draudikai išvis už nieką neatsako, jei ekspeditorius ir apsidraudžia“, – praktinę patirtį perduoda R. Rasčius.
N. Uinskienė iškelia mintį, kad būtų naudinga licencijuoti ekspeditorių veiklą, tačiau R. Raščius su tuo nesutinka: „Tai nepadės, nes popierių gali nusipirkti, reikia įvesti pagrindinę sąlygą – turėti kapitalo, kuriuo paskui galėtum atsakyti. Dėl ekspeditorių draudimo – jei jis taps privalomas, kentės pats vežėjas, nes jam išaugs paslaugų kaina“.
Zalukontrole.lt vadovas Laimonas Stončius, analizuodamas draudimo tendencijas savo pranešime, pabrėžia, kad draudimo kainos gali kilti, nes, anot jo, draudikai vis dar patiria nuostolių.
„Transporto rinkoje yra per mažai draudikų. Žinoma, galima galvoti ir taip, kad kainos gali kristi: draudikai žymiai pakėlė kainas nuostolingiems vežėjams, todėl šie arba užsiims žalų prevencija, arba žlugs. Abiem atvejais draudimo portfelyje žalų turėtų sumažėti, jei į rinką sugrįš pasitraukę draudikai“, – kalba L. Stončius.
Vezejugidas.lt redakcija dėkoja konferencijos pranešėjams ir klausytojams.
Konferencijos fotogaleriją kviečiame žiūrėti čia: http://vezejugidas.lt/konferencija-problemos-transporto-sektoriuje-ir-galimybes-jas-spresti/