Vežėjų zaizda – „Linavos“ paskola su 18 proc. palūkanomis

February 9, 2012 Naujienos

Žydrė Dargužytė

Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ nariams vienas iš didžiausių galvos skausmų pastaruoju metu – 3 mln. Lt paskola su 18 proc. metinėmis palūkanomis. Šiais pinigais buvo atsiskaityta už TIR knygeles su Tarptautine vežėjų sąjunga IRU. Rezultatas – vežėjai ir toliau gali įsigyti TIR‘ų ir vykdyti reisus, tačiau kokia kaina?

Iškilus atsiskaitymo su IRU problemoms, kreditą „Linava“ paėmė iš prieš keletą metų įsteigtos „Girtekos“ akcininkų įmonės „Me Investicija“. Ir tąkart, ir dabar  tai kelia įvairių diskusijų – kodėl būtent iš „Girtekos“ ir kodėl tokiomis didelėmis palūkanomis? Ar iš tikrųjų nebuvo įmanoma rasti pigiau?

Pamodeliuokime situaciją: jei paskola būtų paimta banke, tarkime, su 5 proc. palūkanomis, arba pasiskolinta iš kitų asmenų su panašiomis palūkanomis, būtų išvengta 13 proc. palūkanų permokos. Šiuos skaičius pavertus litais per pusantrų metų susidaro kone 0,5 mln. Lt suma, kurią turės sumokėti vežėjai.

Šiuos klausimus uždavėme aukštiems „Linavos“ pareigūnams, tačiau jie atsakymų vengia, motyvuodami tuo, kad dabar ne laikas ir ne vieta šį klausimą gvildenti.

Susisiekėme su prezidiumo nariais ir pasiteiravome, ką jie mano šiuo vežėjams aktualiu klausimu.

UAB „Vitransa“ vadovas Vidas Augaitis sako, kad pataupius šį kreditą galima gana greitai atiduoti. „Reikia tik noro ir geros valios visų prezidiumo narių. Perfinansuoti paskolą, manau, būtų sudėtinga, nes bankai mato dabartinę finansinę asociacijos situaciją“, – dėsto V. Augaitis.

Antanas Kačinskas, UAB „Arčia“ vadovas, klausia: „Tačiau kas sutiks pakeisti situaciją? Tokių pasiūlymų neatsiranda – niekas nesiūlo geresnių sąlygų. Būtų labai sunku galvoti apie perfinansavimą esant dabartinei situacijai – visi puola, atakuoja, o paskui bankai nepalankiai žiūri“.

Pasiteiravus, ar šiuo klausimu prezidiume vyrauja solidarumas, A. Kačinskas suabejoja: „Solidarumo gal ir yra, bet konstruktyvių pasiūlymų neatneša. Tikėtina, k ad artimiausiu metu prezidiume šis klausimas bus keliamas“.

Dainius Abramavičius, UAB „Daimanta“ vadovas patikita, kad situacija asociacijoje sudėtinga: „Kaip išspręsti paskolos  klausimą kol kas mes nei vienas nepasiūlėme, taigi sprendimo  šiandien dar neturime. Jeigu atsirastų kas galėtų pakeisti tą kreditą kitu arba grąžinti ir paimti su kitomis, mažesnėmis  palūkanomis, aišku, mes visi būtume „už“.Bet ar atsiras? Juk bankai nelabai teigiamai žiūrėtų į tokį sumanymą. Kiek aš žinau, dėl šitos paskolos buvo kreiptasi ir į kai kuriuos juridinius asmenis, gal net kai kuriuos fizinius asmenis, bet niekas nesutiko paskolinti. Tada, atsiradus galimybei gauti pinigų, buvo pasirinktas toks variantas, koks yra. Aišku, palūkanos yra tikrai nemažos, reikia pripažinti, bet, kaip jau ir minėjau, šiam momentui kol kas neturime išeities“.

Paanalizavus situaciją matyti, kad ieškoti išeities dabar, tai kone tas pats, kas emaliuoti dubenį, kai jau reikia lakinti šunį. Kilausimą veikiausiai reikėtų kelti kitokį – kodėl buvo leista atsidurti tokioje situacijoje, kai vežėjams, mokantiems didžiulius pinigus už TIR knygeles (aut. pastaba – TIR knygelės Lietuvoje brangesnės nei Latvijoje, Estijoje) kilo grėsmė neįvažiuoti į Rusiją? Kur dingo vežėjų pinigai, mokami be atidėjimų iškart už įsigyjamą prekę? Kodėl jie dabar privalo dengti palūkanas „Girtekos“ grupei?

Priminsime, kad Asociacijų įstatymo 6 punkto 2 dalies  6 punktas draudžia skolintis  iš kitų asmenų, mokant  neprotingai   dideles palūkanas. Kalbinti vežėjai stebisi, kodėl nebuvo rastas kitas sprendimas, pavyzdžiui, įkeisti turtą  (aut. pastaba – transportininkai iškelia versiją, kad turtas jau gali būti įkeistas). Gavus paskolą mažesnėmis palūkanomis, galbūt būtų buvę galima sumažinti TIR knygelių kainą vežėjams (aut. pastaba – TIR knygelės Lietuvoje brangesnės nei Latvijoje ar Estijoje).

 Apklausus vežėjus ir prezidiumo narius, susidaro toks įspūdis, kad nuo prezidiumo narių reali situacija buvo galimai slėpta ir tik po to, atsidūrus nekokioje finansinėje situacijoje, skubiai ieškota išeities.

Kol kas klausimų daugiau negu atsakymų, tačiau kalbinti vežėjai tikisi, kad jų naštą asociacijos vadovybė sugebės palengvinti jau greitu laiku.