Žydrė Dargužytė
Kontrabandinių degalų ir kitų akcizinių prekių įvežimo į Lietuvą komerciniu transportu užkardinimo klausimas tarp valstybinių institucijų ir logistikos verslo atstovų jau kurį laiką principingai gvildenamas. Bėda ta, kad valstybinės institucijos, anot vežėjų, nelinkusios iki galo suprasti problemos mastų ir esmės. Daugiausiai pasipiktinimo kelia tai, kad dėl vairuotojo savavališko apsisprendimo gabenti įmonės komerciniu automobiliu kontrabandines prekes, nukenčia logistikos bendrovė: jai konfiskuojamas automobilis, o pastaroji per tą laiką, kol teismas priima sprendimą, praranda apie keliasdešimt tūkstančių apyvartinių lėšų.
Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija (LNVK) birželio pradžioje raštu kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, išdėstydama problemos esmę ir siūlymus. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis per savaitę pateikė prašymą Vidaus reikalų ir Finansų ministerijoms, kad šių institucijų pareigūnai išnagrinėtų LVNK pateiktus pasiūlymus ir informuotų konfederaciją bei Vyriausybės kanceliariją apie galimus problemos sprendimo būdus. LR Seimas taip pat ėmėsi veiksmų – kanclerio Jono Mileriaus pavedimu raštas buvo perduotas Biudžeto ir finansų komitetui.
Viskas, pasak vežėjų, prasidėjo gana pažangiai, bet jau liepos 2-ąją, LNVK gavus vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus raštą „Dėl kontrabandos ir kitų akcizais apmokestinamų prekių įvežimo į Lietuvą užkardymo“, tapo aišku, kad problema taip ir liko iki galo nesuprasta. „Savo rašte aiškiai išdėstėme, kad vienas iš pagrindinių kontrabandos šaltinių į Lietuvą – komercinio krovininio ir keleivinio transporto vairuotojų, kurie dirba logistikos įmonėse ir vykdo komercinius reisus, įvežamų akcizinių prekių gabenimas. Vairuotojai, panaudodami įmonių transporto priemones, savo asmeniniuose daiktuose slepia kontrabandą. Tai identifikavus, transporto priemonė yra sulaikoma beveik dviems mėnesiams, kol įvyksta teismas nusikaltusiam vairuotojui. Įmonė patiria milžiniškų nuostolių – transporto priemonė minėtu laikotarpiu nekuria pridėtinės vertės. Apytiksliai per dviejų mėnesių sulaikymo terminą bendrovė praranda apie 68 tūkst. apyvartinių lėšų. Muitinės siekis – konfiskuoti tokią transporto priemonę, o paskui bendrovės savininkus pastatyti „kaktomuša“ su pažeidėju ir bandyti išieškoti žalą teisminiu keliu. MD turėtų aiškiau pasakyti, kaip traktuojamas ATPK 210 str., juk asmeninis ir komercinis transportas nėra tas pats. Nei viena įmonė, turinti licencijas atlikti gabenimus, neduoda vairuotojui transporto priemonės kontrabandai vežti“, – problemos esmę aiškina LNVK vadovė Nijolė Uinskienė.
Sulaikius vairuotojus, gabenančius kontrabandą savo asmeniniuose daiktuose, LNVK siūlo valstybinėms institucijoms imtis konkrečių veiksmų: pasienio kontrolės punktuose vairuotojams naikinti vizas, leidžiančias vykti į trečiąsias šalis. Įmonėms priklausančių transporto priemonių rekomenduojama nesulaikyti ilgiau kaip tris paras. „Vidaus reikalų ministerijos rašte kalbama apie užsieniečiams išduodamas vizas ir aiškinama, kada jos gali panaikintos. Bet juk klausėme ir kreipėmės visai ne dėl to“, – stebisi N. Uinskienė.
Birželio 26 d. Muitinės departamente (MD) įvyko posėdis nagrinėjamai problemai aptarti. Jame dalyvavo asocijuotų struktūrų atstovai bei MD pareigūnai. Jame, pasak LNVK, taip pat nieko konstruktyvaus pasiekti nepavyko. „Atsiųstame suderinti posėdžio protokole buvo gausu klaidų – problemos esmė vėl suprasta kitaip. Net mano žodžiai buvo užrašyti visai ne taip kaip kalbėjau“, – piktinasi N. Uinskienė.
Protokolo pakoregavimas vėlgi nedavė realios naudos – kol kas jokių konkrečių žingsnių problemai spręsti, išskyrus analizes, rekomendacijas, nėra. Liepos viduryje įvyko antrasis posėdis į kurį buvo pakviesta LNVK, MD Teisės skyriaus viršininkė V. Lemežienė bei MD generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Paigozinas.
1,5 val. posėdžio įraše – nesibaigiančios diskusijos, kurių metu MD pareigūnai bando suprasti problemos esmę, vežėjų nuomone, galinčią tilpti viename sakinyje. „Susitikimo metu p. V. Lemežienė nuolat akcentavo, kad šiuo klausimu dirbama, kad bus pateikti siūlymai ir rekomendacijos. Susirūpinimą kelia tai, kad kelis kartus buvo akcentuota, kad jei norime pakeisti situaciją, patys turime to imtis – inicijuoti pakeitimus. Bet juk pateikėme pasiūlymus, nejau dar turime atlikti valstybinių institucijų darbą?“ – retoriškai klausia N. Uinskienė.
Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atstovas Sigitas Česnavičius ne kartą yra akcentavęs tai, kad nepakeitus teisės aktų, smulkios ir vidutinės įmonės patirs vis daugiau finansinės žalos. „Esant dabartinei situacijai, žlugdomas ne tik verslas – klesti korupcija ir didėja kontrabandos srautai. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai kuro bakus veža salone – kyla grėsmė ne tik sunaikinti transporto priemonę, bet ir žūti. Mūsų manymu, bet koks degalų kiekis salone turi būti prilyginamas kontrabandai ir už tai turėtų būti numatyta administracinė atsakomybė“, – primena S. Česnavičius.
MD protokole pateikiamos ir kitų posėdžio dalyvių mintys susidariusiai problemai spręsti. Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius pabrėžė, „kad problema kompleksinė ir pripažino, kad taikoma praktika, kai dėl vairuotojo kaltės sulaikoma transporto priemonė, yra labai skausminga visoms, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms“. „Siūlau teisingai taikyti ATPK nuostatas ir netaikyti transporto priemonių sulaikymo, jei tai nesusiję su tiesiogine pervežimų veikla, o tik su darbo santykiais“, – M. Atroškevičiaus mintys perteiktos MD birželio 26 d. protokole.
Kol valstybinės institucijos rengia „rekomendacijas“, vežėjų įmonės toliau grimzta į nuostolius, kurie, tikėtina, gali turėti įtakos didesniam įmonių bankrotų skaičiui.