Žydrė Dargužytė
Vis dar nerimstant aistroms dėl Asociacijų įstatymo pataisų, valstybinės institucijos skuba teikti savo pasiūlymus, tačiau neretai jie, vežėjų ir kitų asmenų, besijungiančių į asociacijas, įsitikinimu, prieštarauja asociacijos narių interesams bei palaiko ilgus metus klestėjusią blogąją praktiką – „vėduokles“ – rinkimuose į asociacijų valdymo organus. Teisingumo ministerija (TM) neseniai pateikė raštą Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai (LVDK), kuriame nurodoma, kad dabar galiojančioje Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asociacijos narys juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organų narių, nepagrįstai suvaržo asociacijų narių – juridinių asmenų – teises, išduodant įgaliojimus. Su tokia ministerijos pozicija nesutinka kalbinti vežėjai ir LVDK.
LVDK vadovas Danas Arlauskas paklaustas, kaip vertina tokius TM pasisakymus dėl įgaliojimų išdavimo, sako, kad tokia ministerijos pozicija jį stebina: „TM atsiųstas raštas yra keistas, pozicija nepakankamai argumentuota, trūksta pagrindimo. Stebina ir tai, kad skirtingos Lietuvos teisės institucijos turi vis kitokią nuomonę šiuo klausimu, o čia juk viskas turėtų būti aišku – juk čia traktavimas skirtingų teisės aktų ir Civilinio kodekso. Mes parašėme atsakymą į TM raštą ir pagrindėme, kad jų pozicija nėra argumentuota. Birželį Seimo Audito komiteto posėdyje TM atstovas Klaidas Navickas, kalbėdamas šiuo klausimu, buvo peržengęs tam tikras ribas, suasmenino šį klausimą, bandė tai grįsti asmenine patirtimi. Mes manome, kad čia neturi būti emocijų. Vis dėlto, matyt, iki rinkimų visi bus užsiėmę kitais reikalais. „Linavos“ interesas čia yra tiesioginis, nes jie siekia pakeisti įstatymą dėl visiems gerai suprantamų priežasčių“.
LVDK atsakyme TM aiškinama, kad galiojančioje Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. redakcijoje numatytas optimalus ratas asmenų, kurie turi teisę atstovauti asociacijos narį jos narių visuotiniame susirinkime.
Pasak minėtos institucijos atstovų, išplėtus asmenų, galinčių atstovauti asociacijos narį jos narių visuotiniame susirinkime ratą ir leidžiant visuotiniame asociacijos narių susirinkime asociacijos nariui atstovauti bet kam, būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui, neužtikrinamas asociacijos narių tiesioginis dalyvavimas asociacijos, kurios nariu jie patys nusprendė tapti, sprendimų priėmime.
„Asociacijos nariai betarpiškai dalyvaudami visuotiniame narių susirinkime turi galimybę, teisę ir atsakomybę išrinkti būtent tuos valdymo organus, kuriais jie pasitiki, taip pat pareikalauti tų organų atskaitomybės. Šia įstatymo nuostata stiprinamos pačios asociacijos valdymas ir jos organizacinė struktūra. Kiekvienas narys turi būti atsakingas už asociacijos, kurioje dalyvauja, veiklą tiek, kiek tai numato įstatymas (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.), betarpiškas narių dalyvavimas asociacijos visuotiniame narių susirinkime yra pozityvus reiškinys visoms asociacijoms“, – rašoma LVDK rašte TM.
Primename, kad birželio 20 d. Seimo Audito komitete vyko posėdis, kuris vežėjams ir nevyriausybinio sektoriaus atstovams sukėlė daug diskusijų: mat visai netikėtai posėdžio dalyviai gavo tokį Asociacijų įstatymo pataisų variantą, kuris, jei būtų priimtas, vėl atvertų kelią įgaliojimų dalijimui bet kam visuotiniame narių susirinkime.
Vežėjai patvirtina, kad anksčiau, pasitelkiant įgaliojimus, buvo galima valdyti visą rinkimų sistemą, perimti finansinę kontrolę ir dėl to neatsakingai tvarkyti asociacijos finansus. „Tik panaikinus vėduokles, į LINAVOS valdymo ir kontrolės organus atėjo nuo nieko nepriklausomi, niekieno neįtakojami prezidiumo ir revizijos komisijos nariai. Tuomet buvo griežtai pareikalauta atlikti finansinį patikrinimą „Linavoje“ ir atvertos finansinės „žaizdos“, – kalba transporto sektoriaus atstovai.
Jų nuomone, TM rengiami raštai gali būti suderinti su „Linavos“ vadobybe, kuri jau keletą metų siekia, kad visuotiniame narių susirinkime būtų galima atstovauti ne tik juridinio asmens dalyviui, darbuotojui ar valdymo organo nariui.
Primename, kad įgaliojimų išdavimo klausimas visuotinio susirinkimo dalyviams jau du kartus buvo svarstytas Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Jokių priešpriešų su Civiliniu kodeksu tuomet nerasta, o dabar TM jau jų ieško (raštas LVDK).
Kad galimai yra siekiama kryptingai grąžinti „vėduokles“, pasak vežėjų, patvirtina faktai. Birželio 20 d., kai vežėjai rinkosi į pakartotinį asociacijos LINAVA kongresą, ir dėmesys buvo sukoncentruotas į asociacijos įstatų keitimą, biudžeto tvirtinimą, finansinės situacijos aiškinimąsi, Seimo Audito komitete buvo svarstomi Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pakeitimai – į dokumentą įtraukus sakinį apie balsavimo teisės perleidimo sutartį, vėl buvo bandoma atverti kelią įgaliojimų dalijimui bet kam – vadinamosioms „vėduoklėms“.
Prieš metus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo priimtas visas puses tenkinantis minėto įstatymo pakeitimo variantas, kuris, pritarus Audito komitetui, turėjo būti teikiamas balsavimui Seime. Birželį į Seimo Audito komiteto svarstymą susirinkę žmonės gavo į rankas variantą (keičiantį esmę), ir grąžinantį ,,vėduokles“, kurį primygtinai siekė „palaiminti“ Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Dabar jau ir TM siekia prisidėti prie šių, grėsmę asociacijos valdymui keliančių, iniciatyvų“, – kalba vežėjai, svarstantys, kad tai, kas vyksta dėl įgaliojimų grąžinimo visuotiniuose asociacijos narių susirinkimuose yra dar viena sritis, kuriai galimai Linavos vadovybė švaisto lėšas ne vežėjų naudai ir ne vežėjų interesais. Juk asociacijos Linava buhalterija vežėjams nėra žinoma, nėra žinoma ir tai, ar visos išlaidos pateisintos teisiniais dokumentais, sklinda kalbos, kad finansinio mokestinio patikrinimo metu nebuvo pateikta daugiau nei pusė milijono litų išleidimą pateisinančių dokumentų. Vežėjai pradeda abejoti, galbūt dokumentais neparemtos išleistos lėšos gali būti skirtos neteisėtoms kampanijoms finansuoti?