Žydrė Dargužytė
Kovo 29 d. įvykęs Vilniaus regioninis susirinkimas sukėlė daugiausiai vežėjų diskusijų. Tądien „Karolinos“ viešbutyje šurmuliavo per 60 žmonių. Vezejugidas.lt pateikia transporto rinkos profesionalų mintis apie tai, kaip jie vertina susirinkimą ir kokių diskusijų jis jiems sukėlė.
Genius Mikalčius, UAB „Gepala“
Susirinkimą įsivaizdavau truputį kitaip. Nusivyliau tuo, kad siūlomos įstatų pakeitimo gairės rodo, jog prezidiume yra susiskaldymas. Kiekvienas įstatų pakeitimas „stumiamas“ tarsi su „apsauga“, garantijomis. Susidaro įspūdis, kad saugomasi nematomo priešo. Įstatai turėtų būti konkretūs, o dabar bandoma įtikinti, kad reikia kažkokių skaičių. Siūlomi pakeitimai gal nereikšmingi, o gal kartais ir nereikalingi, tikiuosi, kad kongrese žmonės priims įstatus, kurie iš tikro bus mums reikalingi ir naudingi ir nedarys gėdos prieš kitus.
„Linavoje“ neturėtų būti jokių dirbtinių barikadų, prezidiumas turi dirbti. Dabar, kai vyksta teisminiai ginčai, matyt, dėl to taip ir yra, kad daug kas kritiką priima kaip įžeidimą. Mūsų kolegos nesupranta, kad teisminių ginčų būna nuolat. Bet gyvenimas juk juda, darbas dirbamas. Dėl teismų nebereikia tiek daug aistrų, kaip kolega vežėjas Vidmantas Pelėda sako „tegul kalba Temidė“.
Dėl biudžeto projekto – aš negalėčiau sakyti, kad jis pirmą kartą toks aiškus, gal paprasčiausiai anksčiau vežėjus tai mažiau domino? Jie rūpindavosi tik tuo, kad TIR knygelių kainos būtų mažesnės, o pajamos ir išlaidos jiems nelabai rūpėjo.
Dabar vežėjai pradeda daugiau domėtis pinigais ir, manyčiau, dėl to buvo pakoreguotas ir biudžetas. O kur dėsime pelną? Kai paklausiau, man atsakė, kad skolas dengsime. Skolas, žinoma, reikia atiduoti, bet aš manau, kad biudžete pelno nebūna, jei esi skolingas. Reikia skolas suskaičiuoti, įtraukti į biudžetą. Nežinau, kaip jie čia taip suskaičiavo.
Gintaras Švenčionis, UAB „Sanara“ vadovas
Panašu, kad „Linavoje“ nieko vežėjų labui nedaroma. Iniciatyvų yra gerų, bet netinkamas požiūris į pinigus viską gadina. Atrodo, kad pinigai yra kažkokios grupelės žmonių, o ne vežėjų. Ir ta grupelė daro ką nori – kam nori duoda paskolų, kam nori blokuoja TIR knygelių išdavimą.
Susidaro įspūdis, kad nei vienas vežėjas negali aštriai kalbėti, nes jam gali būti užblokuotas TIR knygelių išdavimas ar pritaikytos kitos priemonės. Tarkime, Jono Grybausko ir Broniaus Malinausko skolos – po dešimt metų skolingi, jiems dėl to nieko, o vežejui, kuris skolingas 100 Lt, blokuoja prieigą prie TIR sistemos.
Tai rodo, kad asociacijos organizmas nesveikas. Vieniems milijonai, kitiems – nieko. Jei asociacija gyventų iš nario mokesčio – viskas būtų gerai. Visas išlaidas reiktų planuoti taip, kad galima būtų susimokėti už jas iš nario mokesčio lėšų. Asociacija neturi užsiimti ūkine veikla. O dabar tie pinigai išsvaistomi, išgrobstomi, išdalinami. Dar viena blogybė – slaptumas. Asociacijos nariai negali žinoti, kokia yra padėtis „Linavoje“. Man tai nesuvokiama – kaip aš būdamas tos organizacijos steigėjas ir narys negaliu gauti duomenų? Kada prezidentas iš tribūnos kalba be pavardžių apie tai, kas ką padarė, tai rodo, kad prezidentas ir prezidiumas gali būti kažkieno valdomas.
Nemanau, kad pasikeitusi asociacijos vadovybė atneštų permainų. Kol nebus prieita prie viešumo, tai nieko nebus. Blogybes reikia iškelti į viešumą ir jų atsikratyti, juk jos egzistuoja tiek, kiek egzistuoja „Linava“. Neturėtų būti taip – drakonas sunaikintas, tegyvuoja drakonas.
Asociacija lipa iš duobės – ji gali dirbti pelningai, bet reikia protingai tvarkytis su pelnu. Jei per metus asociacija turi per 10 mln. pelno, tai, vadinasi, pinigų yra. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad šiuo metu klausimų daugiau nei atsakymų.
Nijolė Uinskienė, Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos generalinė direktorė
Susirinkime vežėjai problemas identifikavo aiškiai. Tik gaila, kad atvykę institucijų valdininkai neturi įgaliojimų ir kompetencijos tų problemų spręsti. Kai jie kalba, susidaro įspūdis, kad smulkiems vežėjams verslo sąlygos taip apsunkinamos, kad einama prie to, kad nereikia smulkaus verslo. Tik deklaracijos, kad jis reikalingas. Europos Sąjungos direktyvos reglamentuoja, kad verslu gali iužsiimti bet kas – nesvarbu, ar tavo įmonė didelė, ar maža. Bėda ta, kad mūsų valstybėje daug problemų sprendžiama teisminiu keliu ir tada viskas užsitęsia kelis metus.
Mečislovas Atroškevičius, UAB „Mečys“ vadovas, „Linavos“ prezidiumo narys
Galvojau, kad susirinks daugiau žmonių. Mano akimis, aktyvumas buvi ne itin didelis. Kaip tai vertinu? Galima ir iš teigiamos, ir iš neigiamos pusės į tai žiūrėti – gal žmonėms jau nusibodo rietenos, gal jie pavargo nuo politikavimo, arba neatvyko todėl, kad pasitiki tais, kuriuos išrinko.
Dėl paties susirinkimo eigos – visi galėjo pasisakyti, išreikšti savo poziciją. Demokratijos tikrai netrūko. Biudžetas buvo pristatytas labai aiškiai, žmonės gal niekada dar tokio nebuvo matę. Vežėjai supranta, kad niekas nieko nuo jų slėpti nenori. Apie įstatus irgi visi galėjo padiskutuoti. Buvo daug konstruktyvių pasisakymų ir pasiūlymų, tad po regioninių susirinkimų bus ką svarstyti.
Juozas Kuklys, UAB „Veka-auto“ vadovas, „Linavos“ prezidiumo narys
Pabuvus Vilniaus regioniniame susirinkime man susidarė įspūdis, kad skolos nerūpi nei prezidentui, nei kai kuriems naujiems prezidiumo nariams. Pirmininkaujantį M. Atroškevičių turėjau įspėti, kad jis nepiktnaudžiautų pirmininkaujančio padėtimi. Jeigu kas nors susirinkime prabildavo apie „Linavos“ finansines ar organizacines problemas, tai iš karto jis primindavo apie laiką, o, pavyzdžiui, skolininkai Kęstutis Sadauskas, Jonas Grybauskas galėjo kalbėti, kiek norėjo ir dar sugebėjo kaltinti iš tribūnos kitus nebūtais dalykais. JI tiek įsismarkavo, kad net pamiršo savo skolas ir pasiūlė man užleisti vietą prezidiume Ilja Ostrovskij. Mat Juozas Kuklys trukdo jiems taškyti pinigus. Esu labai neparankus.
Susirinkimo viršūnė buvo Sigito Žiliaus daugiau kaip pusė valandos trukęs pasisakymas. O kai aš nuėjau pasisakyti, tai priminė, kad penkios minutės man skirtos ir dar penkioms minutėms nepasibaigus, kai aš pradėjau apie skolas kalbėti, pabrėžė, kad man laikas baigti. Negana to, tuo pačiu metu, kai buvo pradėta kalbėti apie asociacijos finansinius įsipareigojimus žiniasklaidos kanalas cargonews.lt nustojo filmuoti? Visą posėdį filmavo ir paskui netikėtai išjungė kamerą. Kodėl?
Taipogi buvau labai nustebintas Algirdo Kairio iš UAB „Bretalita“ elgesiu. Jis išsišoko susirinkime ir pasiūlė V. Pelėdai atsisakyti žodžio. Mano galva, jam, kaip pedagogui pagal profesiją, tai labai nedera, ką jau kalbėti apie tai, kad vežėjams reikia gerbti vieniems kitus. Apibendrindamas susirinkimą tenoriu pasakyti, kad jis labiau buvo panašus į buvusių Rusijos struktūrų pareigūnų triumfą, o ne į vežėjų susirinkimą.
Sigitas Česnavičius, Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius, komercinės firmos „Ekosig“ vadovas
Man atrodo, kad į susirinkimą susirinkę vežėjai per mažai domėjosi asociacijos skolomis. Kai buvo pasakyta, kad skolininkas B. Malinauskas, UAB „Kalchas“ vadovas, moka po 24 Lt per mėnesį, tai buvo kaip spjūvis vežėjams į veidą. Keista, kad mažai, kas į tai sureagavo.
Būta susirinkime ir įžulumo. Ponas Jonas Grybauskas, UAB „Lietmaz-service“ vadovas, būdamas skolingas asociacijai kelis šimtus tūkstančių litų, iš tribūnos kalba ne apie tai, kaip skolas atiduos, bet bando ieškoti kaltų.
Nėra gerai tai, kad į susirinkimą atvykę valstybinių institucijų vadovai nelabai galėjo atsakyti vežėjų į jiems pateiktus klausimus.
Vidmantas Pelėda, UAB „Transekspedicija“ vadovas, „Linavos“ revizinės komisijos pirmininkas
Nustebino Kęstučio Sadausko pranešimas, kai jis iš tribūnos kalbėjo ne taip, kaip yra. Jis pasakė, kad teismas jam davė įgaliojimą perskaičiuoti balsus. To nebuvo. Labai gaila, kad susirinkimo metu dominavo buvusių Rusijos struktūrų atstovai, skolininkai. Kiti prezidentui palankūs žmonės bandė nukreipti vežėjų dėmesį nuo esamų „Linavos“ problemų. Jiems skolos nerūpėjo. Jonas Grybauskas, būdamas skolininkas, verkiančiu graudulingu balsu bandė kaltinti kitus. Ar dėl to kalti vežėjai, kad jis skolingas?
Dar vienas aktualus dalykas tas, kad šiuo metu Seime bandoma grąžinti įgaliojimus. Asociacija, įtempusi jėgas, per kitas asociacijas bando pasiekti, kad viskas grįžtų į senas vėžes. Jei mes būsime pasyvūs, taip, kaip Vilniaus regioniniame susirinkime, galime sulaukti, kad „vėduoklės“ vėl bus grąžintos. Ir visa tai, ką iki šiol gero asociacijoje pavyko pasiekti, bus nušluota. Vėl prasidės pinigų švaistymas. Vežėjai turi būti ypač budrūs.
Būtina pakeisti įstatus taip, kad jie tarnautų vežėjams ir kad prezidentas nebūtų „amžinas“ ir negalvotų, kad paliks savo postą kažkam iš artimos aplinkos.