Siūlymas padidinti pelno mokestį 5 proc. – atmestas

February 1, 2012 Naujienos

Žydrė Dargužytė, www.takoplius.lt


Verslui pelno mokesčio didinimas – vienas iš didesnių galvos skausmų. Grupė Seimo narių pasiūlė keisti Pelno mokesčio įstatymą – norėta 5 proc. padidinti dabar galiojantį 15 proc. pelno mokesčio tarifą, įvesti progresinį tarifą dividendams ir palūkanoms bei įvesti papildomas sąlygas investicinio projekto lengvatai.

Tokį Seimo narių pasiūlymą išnagrinėjo Vyriausybė ir konstatavo, kad priėmus tokį įstatymo projektą būtų atverta galimybė kapitalo traukimuisi iš Lietuvos. Negana to, tai susilpnintų šalies konkurencingumą pritraukiant investicijas regione.

Vienu iš stipresnių argumentų, svarstant Pelno mokesčio įstatymo keitimą, tapo Europos Sąjungos šalių, kurios stengiasi kuo sklandžiau suvaldyti krizę, susitarimas orientuotis į mokesčio bazės išplėtimą, o ne į tarifo didinimą.

Padidinus pelno mokestį, būtų susidurta su sudėtingesniu jo apskaičiavimu – administravimas taptų kur kas labiau komplikuotas. Be to, vargu ar būtų sulaukta prognozuojamų pajamų į nacionalinį biudžetą, mat esant neigiamam netiesioginiam poveikiui verslo ir investicinei aplinkai, būtų sunku tikėtis, kad biudžetas pasipildys.

Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje siekia 15 proc., o lengvatinio – 5 proc. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą. 15 proc. tarifas taikomas visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno ir pajamas, kurioms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Kaimyninėse šalyse pelno mokesčio tarifas yra mažesnis: Lenkijoje – 19 proc., Latvijoje – 15 proc. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, Estijoje pelno mokestis mokamas tik pasiskirstant pelną.

Vyriausybės pritarimo nesulaukė ir pasiūlymai įvesti progresinį tarifą dividendams ir palūkanoms bei įvesti papildomas sąlygas investicinio projekto lengvatai.

Dėl Europos Sąjungoje taikomo reglamentavimo ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių progresinis tarifas dividendams ir užsienio įmonių honorarams neturėtų įtakos nei viešiesiems finansams, nei pasiektų tikslą labiau apmokestinti didesnes pajamas gaunančius vienetus.

Investicinių projektų lengvata yra riboto termino, tad jai įpusėjus būtų pažeisti įmonių teisėti lūkesčiai griežtinant lengvatos sąlygas.

Pelno mokesčio įstatymo prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=414049