Žydrė Dargužytė
Transporto sektoriaus darbdaviai nuolat diskutuoja apie tai, kad jie dėl nesąžiningų darbuotojų nuolat patiria nuostolių – iš bakų dingsta degalai, nesaugomos transporto priemonės, be priežiūros paliekamas krovinys dėl apsvaigimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Samdomi žmonės taip pat turi nemažai nusiskundimų – darbdavys laiku nemoka algos, nehumaniškai elgiasi ir t.t. Sovietmečiu šios problemos neretai buvo sprendžiamos jas keliant į viešumą ir žmogų sugėdinant visuomenės akyse. Neseniai internete radosi iniciatyva, internetinis tinklalapis, kurio įkūrėjas sako, jog būtų veiksminga neetiškus ir dažnai kenksmingus darbuotojų darbus viešinti internete. Vezejugidas.lt tinklalapio įkūrėjui, prisistatančiam Simu Žilvičiu iš Kauno, uždavė keletą klausimų.
Simai, esate iniciatyvos nedarbininkas.com – savotiškos „gėdos lentos“ – autorius. Ar nebijote, kad į „juodąjį sąrašą“ patekę darbo rinkos atstovai, ypač vairuotojai, imsis priemonių ir apkaltins žmogaus teisės į privatumą pažeidimu? Kaip patekus į šį sąrašą vėl „apsivalyti?“
Ne, nebijau, nes tai yra ne Lietuvos jurisdikcija. Sąraše žmogus gali būti kad ir iki gyvos galvos. Žinoma, yra galimybė iš jo pasitraukti: 1) darbdavys turi parašyti prašymą, kuriame nurodo, jog darbuotojas turi būti pašalintas iš sąrašo (darbuotojas turi atsiskaityti su įmone, jei iki šiol buvo neatsiskaitęs); 2) į sąrašą įtrauktas darbuotojas turi atlikti visuomenei naudingą darbą – savanorystė ligoninėje ar kiti darbai (20 val. už kiekvieną tinklalapyje „praleistą“ savaitę.
Kokių atsiliepimų apie tinklalapį girdite iš kolegų?
Vieni to nesupranata ir šią iniciatyvą menkina. Įdomi būtų diskusija su visuomenės dalimi, kuri supranta atsakomybę už save, savo darbus, savo šalį ir nori keisti „visiems viskas galima“ į „aš galiu“.
Kad vėl kalbėtume apie prestižą ir garbę. Jeigu pagaminta Lietuvoje, tai – kokybės ženklas, jeigu veža Lietuvos vežėjas – tai patikima, stato Lietuvos statybininkas – kokybė. Kad taip būtų, turime pradėti reikliau žiūrėti į sukčius darbe.
Kaip gimė tokia iniciatyva?
Neretai atsitinka taip, kad pasuki galvą ir pro langą matai, kaip vairuotojas nusipila 10 litrų degalų sau į bakelį. Kaip jaučiasi darbdavys? Matyt, sprendžia problemą taip, kaip pigiau. Stengiasi, kad toks darbuotojas kuo greičiau dingtų iš jo kolektyvo. Toks žmogus nueina į kitą įmonę ir daro tą patį. O dabar žmonės gali paskelbti apie tokius „darbuotojus“ internete, kad visi apie juos žinotų, o svarbiausia – tai nesukels darbdaviui jokių juridinių pasekmių – juk, kaip minėjau, tai ne Lietuvos jurisdikcija.
Gausėjant „nedarbininkų“ puslapyje, didės veiksmingumas. Dvi minutės ir neatsakingi darbai ar tyčiniai nusižengimai – internete. Mnau, kad tuomet ir atsakomybė už atliekamą darbą bus vertybė.
P.S. Apie S. Žilvitį redakcijai nepavyko rasti jokios informacijos internete, į klausimus jis atsakė e. paštu.