Žydrė Dargužytė
Kelionėje visada sunku rašyti, nes įspūdžiai dar šviežutėliai, nespėję galvoje užimti tinkamų lentynėlių. Nepaisant to, kartais tai daryti verta. Jau vien tam, kad padidintum galimybę baltame lape užfiksuoti kuo daugiau “čia ir dabar” akimirkų.
Rašiau tai kelyje Oulu-Kemi (Suomija), pakeliui į Rovaniemi, o paskui – į Napapiiri, pas Kalėdų senelį. Keista, kai pagalvoji, kad kartais šventinis laikotarpis sieloje prasideda anksčiau nei prinoksta mandarinai.
Vairuoti Suomijoje tikras malonumas – keliai preciziškai prižiūrėti, visi eismo dalyviai skrupulingai laikosi kelio ženklų. Nė karto nesulaukiau jokių karštakošiškų pypsėjimų ar kitokio nepasitenkinimo kelyje.
Jei vairuotojai mato, kad nori lenkti, visi – net sukvežimiai – traukiasi į šalikelę. Šiek tiek stebina greičio matuoklių gausa kai kuriuose keliuose. Tik žiūrėk – jau ir “fotografuoklis”.
Jei tik keičiasi greičio apribojimai, tuojau ir greičio matavimo aparatas pastatytas. Neįmanoma nei kiek atsipalaiduoti, nes prisirinksi tiek baudų, kad užteks mokėti pusę metų.
E75 kelias rugpjūčiui baigiantis nutviekstas saulės – vien pušys, pušys ir ežerai abiejose kelio pusėse. Ne daug automobilių. Tad pagaudavau save galvojančią, kas būtų, jei staiga tektų sustoti dėl automobilio gedimo.
Atostogos ir pernelyg žydras dangus (toks Lietuvoje, mano manymu, būna retai), nuveja šalin tokias mintis. Juk per 9 dienas įveikta 4989 km ir pasiektas šiauriausias Europos taškas – Nordkapp (Norvegija). Ačiū kelionės bendražygiams!
