Advokato padėjėjas Robertas Naruševičius
Dažna praktika Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse, kai ekspeditorius su vežėju sudaro ekspedijavimo sutartį, pagal kurią ekspeditorius įsipareigoja organizuoti trečiojo asmens turto pervežimus. Neretai su ekspeditoriumi kontaktus užmezga vežėjai, kurie elektroniniu paštu išsiunčia neteisėtus leidimus vykdyti tarptautinius pervežimus, neteisėtus sutikimo raštus, neteisėtus civilinės atsakomybės draudimo polisus dėl vežėjo padarytos žalos atlyginimo taip pasiūlo sudaryti krovinio vežimo sutartį.
Ekspeditorius bei vežėjas, vadovaudamiesi 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatomis bei remdamiesi vežėjo atsiųstais dokumentais, sudaro ir pasirašo Krovinio vežimo sutartis, pagal kurias vežėjas įsipareigoja paimti krovinį iš krovinio pakrovimo vietos bei iki šalių suderintos dienos pristatyti krovinį į iškrovimo vietą.
Prieš pasirenkant vežėją, yra būtina įsitikinti pastarojo patikimumu bei egzistavimu rinkoje.
Dažna situacija, kai ekspeditoriui, pradėjus domėtis krovinio nepristatymo priežastimis, paaiškėja, kad į Krovinio vežimo sutartyje nurodytą pakrovimo vietą, atvažiuoja krovininis automobilis su pavogtais registracijos numeriais bei padirbtais vairuotojo dokumentais. Ekspeditoriui susisiekus su tikruoju vežėju, paaiškėja, kad buvo pasinaudota kitos įmonės duomenimis, klaidingai nurodant krovinių vežimo paslaugas teikiančios įmonės duomenis.
Iš esmės, susidaro tokia situacija, kad tikrasis vežėjas jokios sutarties su ekspeditoriumi nėra sudaręs ir apskritai jos net neketino sudaryti.
Paaiškėjus šioms aplinkybėms, iš karto būtina kreiptis į policijos įstaigą dėl nusikaltimo padarymo, ar / ir ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pagal baudžiamojo kodekso nuostatas pradėjimo bei kreiptis su ieškiniu į teismą dėl krovinio vežimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia AB INITIO.