Žydrė Dargužytė
Dar visai neseniai vežėjai kongresuose iš Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ vadovybės lūpų girdėjo, kad įmonių vadovai, skolingi „Linavai“ keliasdešimt ar kelis šimtus tūkstančių, įsipareigojo tam tikromis dalimis atiduoti skolas. Vėliau buvo pranešta, kad skolų dengimas vyksta sėkmingai. Šiuos žodžius kongreso salėje girdėjo ne tik keli šimtai asociacijos narių, bet ir valstybinių institucijų pareigūnai. Salėje tuo metu sėdėjo ir Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU atstovas. Nurimus rinkimų aistroms, kalbos apie skolas ir jų grąžinimą – liovėsi. Prezidioumo nariai vienbalsiai tvirtina, kad jokių skolų dengimo grafikų nėra matę ir iškelia mintį, kad jų galbūt išvis nėra. Kaip yra iš tikrųjų?
Į tokį iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą, regis, galėtų atsakyti „Linavos“ vyriausiasis finansininkas Adolfas Darginavičius. Vezejugidas.lt redakcija vakar, vasario 23 d., popietę su juo negalėjo susisiekti. Asociacijos generalinis sekretorius savo mobilųjį telefoną taip pat buvo išjungęs. Pabandėme pasiteirauti prezidiumo narių, ar šie kelia klausimą dėl skolų dengimo grafikų įgyvendinimo ir ar apskritai tokius yra matę.
Valius Smaidžiūnas, UAB „Aiginta“ vadovas, paklaustas, ar žino ką nors apie skolininkų situaciją „Linavoje“, prasitaria, kad apie tai girdėjęs. „Buvome informuoti, kad grafikai sudaryti ir kad skolininkai vykdo įsipareigojimus. Turiu tik tokią informaciją“, – kalba V. Smaidžiūnas.
Vidas Augaitis, UAB „Vitransa“ direktorius, sako, kad skolų grąžinimo grafikų nematęs. „Niekas neparodė. Per pirmus tris prezidiumo posėdžius aš pateikdavau klausimyną, užregistruodavau sekretoriate, kokius dokumentus mums turi pateikti, bet aš nei karto nieko negavau. Gaila, kad prezidiume lyg ir sėdi prezidiumo nariai, o kai reikia kažką kalbėti konkrečiau, kaip spręsti problemas, tai kalba tik keli prezidiumo nariai“, – dėsto V. Augaitis.
Mindaugas Grigelis, UAB „Kauno autobusai“ vadovas, aiškina, kad jam nėra aišku, kas vyksta dėl skolų grąžinimo. „Mano nuomone, kurį laiką skolos buvo grąžinamos, o paskui nustojo, bet tikros informacijos neturiu, manau, kad į šiuos klausimus atsakys auditas. Tada visiems bus aišku“, – kalba M. Grigelis.
Situaciją iš šalies stebintys ir vertinantys transporto srities specialistai sako nežinantys, kiek kas skolingas, nes apie tai viešai nekalbama. „Geriausiai tai gali pasakyti prezidiumo nariai, generalinis sekretorius, aš tik galiu pasakyti, kad jei yra susitarimas, jis turi būti vykdomas“, – mano UAB „Autopaslauga“ vadovas Romas Austinskas.
Dėl informacijos nepateikimo kai kurie „Linavos“ nariai kreipėsi į teismą. UAB „Vievio transportas“ vadovas Vladimiras Kitovas, negaudamas informacijos apie skolininkus ir priemones, kurių imtasi skoloms iš skolininkų išsireikalauti, dar pernai kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti „Linavą“ šią informaciją pateikti. Kreiptasi dėl UAB „Kalchas“, UAB „Autokalchas”, UAB „Lietmaz-servis” ir UAB „Gepala“ skolų. Teismas įpareigojo asociaciją informaciją paviešinti.
„Jei „Linava“ šio sprendimo neskųs, tai kovo pradžioje turėtume gauti dokumentus dėl skolų grąžinimo. Aš maždaug prieš pusantrų metų esu parašęs laišką p. A. Darginavičiui. Jame prašiau imtis priemonių, siekiant išieškoti skolas. Rašte paminėta, kad jei asociacija nesiims tokių priemonių laiku ir jei įmonės, pavyzdžiui, bankrutuos, tai bus reikalaujama asmeninės atsakomybės. Į tą laišką atsakymo negavau, jokių priemonių iki šiol nesiimta. Panašaus pobūdžio laišką parengsiu ir generaliniam sekretoriui“, – dėsto V. Kitovas.
Tokia situacija daugelio kalbintų vežėjų nestebina, jie prisimena situaciją, kai ilgametis asociacijos revizijos komisijos narys Mykolas Drėgva viename iš kongresų, paklaustas apie buvusio viceprezidento ir UAB „Lietmaz-servis“ vadovo Jono Grybausko skolą asociacijai, negalėjo prisiminti, ar „Linava“ jam suteikė 500 tūkst. Lt paskolą ar paramą.
Vežėjai primena, kad kongresuose apie UAB „Lietmaz-servis“ skolas „Linavos“ servisui iš viso nebuvo kalbama, nes jas perėmė „Linava“. Taip pat UAB „Kalcho“ ir UAB „Autokalcho“ skolos „Linavos“ servisui irgi atsidūrė asociacijoje. Apie UAB „Luvel“ skolas vežėjai apskritai nieko nežinojo.
Vilties, kad samdyti audotoriai atsakys į visus vežėjams rūpimus klausimus, jie turi mažai – juk jiems pateikiami ne visi dokumentai, iš kurių būtų galima padaryti išvadas ir konstatuoti realią situaciją.
UAB „Vedautos autotransportas“ generalinis direktorius Erlandas Mikėnas, kalbėdamas apie skolas asociacijai, pabrėžia, kad yra dviejų rūšių skolos. „Tų, kurie skolinosi (gaudavo iš asociacijos beprocentines paskolas), nemokėdavo „Linavos“ servisui už paslaugas (kuras, padangos ir kitos prekės), apie kurias daug kalbama (tai – nesenos skolos) ir skolos, kurios susidarė už neišmuitintus krovinius Rusijoje.
Man teko matyti tokius sąrašus. Tai didžiulės sumos ir tų kompanijų jau nėra. Galiu pasakyti, kad tuo metu Rusijoje buvo kūriami fiktyvūs terminalai, todėl visi vežėjai, vežantys krovinius į tuos terminalus, pakliūdavo į nepavydėtiną situaciją.
Mano eskaluojama tariama 100 000 Lt skola yra politinė. Dar 1998 m. tuometinio generalinio sekretoriaus prašiau atsiųsti dokumentus, pagal kuriuos asociacija patyrė žalą, tačiau negavau.
Vyksta teismo procesas, todėl negaliu atskleisti visų niuansų, galiu pridurti tik tiek, kad jau ir tuo laiku, t.y. 1995-1996 m. asociacijoje buvo betvarkė finansuose, nes mano istorija pasiklydo kelyje Linava-IRU-Rusija“, – primena E. Mikėnas.
Vežėjai jau nevengia kalbėti apie tai, kad asociacija išdavusi didelių beprocentinių paskolų ir fiziniams asmenims – savo buhalteriams ir darbuotojams.
Klausimų yra daugiau nei atsakymų, tikėtina, kad kovą vyksiančiuose regioniniuose susirinkimuose vežėjai asociacijos vadovybei užduos nemažai klausimų, susijusių su finansais. Kalbinti vežėjai vienbalsiai tvirtina, kad viešumo nebuvimas asociacijoje, ypač, kai kalbama apie finansus, kenkia „Linavos“ įvaizdžiui – atvedė ją į dabartinę situaciją ir neleidžia pagerinti esamos padėties. Transportininkai, negaudami tikslios informacijos, atribojami nuo konstruktyvių pasiūlymų.