Donata Juozumienė,
Advokatų kontoros Altun ir partneriai A&P law group teisininkė
Po ilgų ginčų su draudikais dėl draudimo įmokų diferencijavimo ir ginčų baigties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu dėl tokio diferencijavimo nepagrįstumo, vežėjams dar viena džiugi žinia iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria palengvinama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje eismo įvykyje nukentėjusių asmenų padėtis, suteikiant galimybę nukentėjusiems asmenims ieškinį užsienio draudikui pateikti Lietuvos teisme.
Tokia nutartis priimta byloje, kai į Lietuvoje registruotos įmonės darbuotojo vairuojamą transporto priemonę Didžiojoje Britanijoje atsitrenkė automobilis, registruotas Didžiojoje Britanijoje ir apdraustas Didžiosios Britanijos draudimo įmonės. Eismo įvykio kaltininkas – Didžiojoje Britanijoje registruoto automobilio vairuotojas, taigi Lietuvos įmonės ir Didžiosios Britanijos draudiko nesiejo jokie sutartiniai santykiai, draudikui tik kilo pareiga atlyginti Lietuvos vežėjo patirtą žalą.
Didžiosios Britanijos draudikui vengiant atlyginti nukentėjusio Lietuvos vežėjo patirtus nuostolius, pastarasis ieškiniu kreipėsi į Lietuvos teismą, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti motyvuodami, jog nėra teisinio pagrindo ieškinį Jungtinės Karalystės draudikui pateikti Lietuvos teisme. Teismai pabrėžė, jog Lietuvos įmonės ir Didžiosios Britanijos draudiko nesiejo sutartiniai santykiai, šiame kontekste Lietuvos įmonė nėra laikoma naudos gavėju ir turėtų kreiptis į Didžiosios Britanijos teismą. Tačiau galutinė instancija – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atliko išsamią Europos Sąjungos teisės aktų analizę ir žemesnės instancijos teismų sprendimus pripažino nepagrįstais.
Draudiko ir lietuviškos įmonės sutartinių santykių nebuvimas akcentuotas ne be pagrindo. Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais tais atvejais, kai Lietuvos įmonę ir užsienio draudiką sieja sutartiniai santykiai (Lietuvos įmonė yra draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas), Lietuvos įmonei ir taip garantuojama teisė ieškinį užsienio draudikui pareikšti Lietuvoje. Bet nesant tokių santykių iki aptariamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo durys į Lietuvos teismus buvo uždarytos.
Tiek Lietuva, tiek Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos narės, įstodamos į Europos Sąjungą šios valstybės įsipareigojo laikytis ir Europos Sąjungos teisės aktų. Savo nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog būtent Europos Sąjungos teisės aktai suteikia eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui teisę reikšti ieškinį Jungtinės Karalystės draudikui Lietuvos teisme. Tačiau su sąlyga, jog tokią galimybę leidžia ir Jungtinės Karalystės įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atliko išsamią Jungtinės Karalystės teisės aktų analizę ir konstatavo, jog Jungtinės Karalystės teisės aktuose tokia galimybė leistina.
Kaip žinia, teisinės paslaugos Jungtinėje Karalystėje yra gerokai brangesnės nei Lietuvoje, be to, tiek dėl kalbos barjero, tiek dėl teisinių sistemų skirtumų retas kuris ryžtasi inicijuoti teisminius procesus svetimoje šalyje. Todėl aptarta nutartis, suteikianti galimybę ginčą su užsienio draudiku inicijuoti Lietuvoje, yra labai naudinga Lietuvos vežėjams. Aktualu ir tai, jog tokios pačios galimybės užtikrinamos ne tik juridiniams asmenims, kurių buveinė yra Lietuvoje, bet ir fiziniams asmenims, kurie savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę Lietuvoje.
Aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties naudingumu neabejotina, tačiau reikėtų žinoti ir tai, jog tai labai šviežia praktika, ne visi teisėjai gali būti su ja susipažinę, o ir, apskritai, kartais tenka pereiti kelias instancijas, jog žemesniųjų instancijų teismų sprendimai atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, todėl siekiant išvengti betikslio laiko gaišimo ir papildomų išlaidų, protingiausia procesinių dokumentų rengimą patikėti šią sritį išmanantiems teisininkams. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis susijusi su Jungtinės Karalystės atveju, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos teisės aktai galioja visoms Europos Sąjungos narėms, taigi galimybė ginčą su užsienio draudiku inicijuoti Lietuvos teisme yra suteikiama ir kitų Europos Sąjungos valstybių atveju, bet yra vienas niuansas – kiekvienos kitos valstybės atveju būtent tos valstybės vidiniai teisės aktai taip pat turi leisti galimybę tokį draudiminį ginčą inicijuoti Lietuvoje. Vėl gi, tam, kad neįsivelti į beprasmius teisminius procesus, geriausia situacijos vertinimą patikėti teisininkams.
Patarimas vežėjams tiek įvykus eismo įvykiui Jungtinėje Karalystėje, tiek kitoje užsienio valstybėje – nebijoti į eismo įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus, net, jei atrodytų, eismo įvykis mažareikšmis. Dažniausiai eismo įvykyje užsienio valstybėje kontaktuoja skirtingų valstybių transporto priemonės, dėl kalbos barjerų ir vairuotojų tarpusavio nesusikalbėjimo eismo įvykio deklaracija gali būti užpildyta netiksliai, o pačių vairuotojų pasidarytos nuotraukos ginčui nukeliavus iki teismo taip pat neturės didesnės įrodomosios galios. Išvengti tokių nesklandumų geriausiai pagelbėtų oficialių institucijų užfiksuoti įrodymai.