Žydrė Dargužytė
Būsimoji valdžia palankiai vertina iš Europos Komisijos narių kylančią iniciatyvą įvesti finansinių sandorių mokestį, kuris būtų taikomas prekybai akcijomis arba obligacijomis. Jei šiai iniciatyvai pritars naujasis Seimas, tai finansinės institucijos turės mokėti 0,1 proc. sandorio vertės. Šio mokesčio šalininkai skaičiuoja, kad jis leistų Lietuvos biudžetą papildyti dešimtimis milijonų litų. Kritikai turi savų argumentų. Pasak jų, naujoji tvarka atbaidytų investicijas.
Pagrindiniai argumentai, kuriais remiasi finansinių sandorių mokesčio oponentai, yra šie: kristų pasitikėjimas šalimi, nes nauji mokesčiai yra ne tik neplanuotos išlaidos, bet ir ženklas, kad nėra stabilumo. Be to, neabejojama, kad jei išaugs bankų sąnaudos, tai netrukus pajus ir klientai. Pabrėžiama, kad finansų įmonėms šio mokesčio administravimas būtų papildoma našta – reiktų nemažai investuoti į programinę įrangą.
Pasiūlytą tvarką palaikantys akcentuoja, kad jei minėtas mokestis būtų perkeltas ant klientų pečių, banko paslaugos brangtų tik simboliškai. Vis dėlto pagrindinis argumentas tas, kad naujasis mokestis būtų kaip garantas, kad kilus krizėms, visuomenei neteks dengti bankų ir finansinių institucijų nuostolių.
Spalio pabaigoje Europos Komisija nusprendė leisti 10 ES šalių savarankiškai įsivesti finansinių sandorių mokestį, kuris, tikimasi, atneš milijardus į valstybių biudžetus. EK pirmininkas J. Manuelis Barroso tikina, kad atėjo laikas krizės sąnaudas dalintis finansų sektoriui, o ne eiliniams piliečiams.
Šaltinis: takoplius.lt