www.vezejugidas.lt
Verslininkų išradingumui nėra ribų: pasirodo, kai kurie degalų prekeiviai Latvijoje perka Mažeikiuose gamintą benziną, o parduoda savo šalyje.
Ir visai neblogai užsidirba. Kol Lietuvos valdžia svarsto, ar verta sumažinti akcizus benzinui, verslininkai jį jau senokai perka kaimyninėje šalyje ir pardavinėja čia.
Nors vairuotojams dėl to – jokio skirtumo, prekeiviai tvirtina, kad tokia veikla apsimoka.
Degalai kainuoja mažiau
Kad vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ kaimynams degalus parduoda pigiau nei mūsiškiams, jau seniai ne paslaptis.
Latvijoje ir Estijoje konkurencija kur kas didesnė negu Lietuvoje, tad degalų gamintojai priversti į tai reaguoti. Todėl latviams ir estams lietuviški degalai kainuoja mažiau.
Kodėl iš to neuždirbus? Apie tai jau senokai susimąstė kai kurie mūsų šalies verslininkai.
„Lietuviškas benzinas Latvijoje pigesnis 5 centais. Atrodytų, nedaug, tačiau nuo vieno benzinvežio susitaupo 1500 litų“, – skaičiuoja Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Romandas Sadauskas.
Anot jo, Lietuvoje pagamintą benziną Latvijoje perka mažesni mūsų šalies degalinių tinklai. Daugiausia įvežtinių degalų lieka Žemaitijoje, iki kurios atvežti pigiau negu iki Vilniaus ar Kauno.
Nori panašių sąlygų
Tokia lietuviško verslo realybe mūsų kaimynai visiškai nesistebi.
„Pas mus Mažeikių benzinui yra su kuo konkuruoti, tad „Orlen Lietuva“ degalus čia siūlo pigiau nei jūsų šalyje“, – „Lietuvos rytui“ teigė Latvijos naftos produktų prekybos asociacijos vadovas Martinis Stiranas.
Kaimyninėje šalyje lietuviškas benzinas užima 70 procentų, o dyzelinas – tik 30 procentų rinkos.
Mūsų šalies verslininkai įsitikinę, kad jeigu Lietuvoje būtų tokios konkurencijos sąlygos kaip Latvijoje, degalai kainuotų mažiau. Nors gerų ženklų jau yra buvę.
„Kai „Lukoil“ tanklaiviais kurį laiką gabenosi degalus, Mažeikių gamykla iš karto nurėžė kitiems kainą 15 JAV dolerių nuo tonos. Vadinasi, konkurencija veikia“, – pažymėjo R. Sadauskas.
Tačiau jis piktinosi, kad augančiam importui į Lietuvą jau spendžiami spąstai.
Mat Seime jau svarstoma įstatymo pataisa, leisianti įsivežti tiktai iki 100 tonų degalų. Didesnį kiekį jau tektų priverstinai kaupti. Šiuo metu nekaupiant galima per metus įsivežti 1000 tonų benzino ir 2500 tonų dyzelino.
„Importas auga, ir akivaizdu, kad Mažeikių įmonei tai nepatinka. Taip ir atsiranda naujų kliūčių“, – užsiminė Lietuviškų degalinių sąjungos atstovas.
Sutaupytų 30 centų?
Benzinas atpigtų, jei jam būtų sumažinti akcizai. Tai vis primena vairuotojai ir pavieniai politikai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.
Lietuvoje siūloma akcizo mokestį benzinui sumažinti 18 procentų – nuo 1,5 tūkstančio litų iki 1,24 tūkstančio litų už tūkstantį litrų. Teigiama, kad benzinas tokiu atveju atpigtų 30 centų už litrą.
Šiuo metu Lietuva taiko didžiausią akcizą benzinui Baltijos šalyse – 434 eurai už 1000 litrų. Estijoje jis 11 eurų mažesnis, o Latvijoje – 21 euru.
Finansų ministerijos abiejose šalyse griežtai sukritikavo tokią galimybę.
Dėl naudos nesutaria
Pasak Latvijos naftos produktų prekybos asociacijos vadovo M. Stirano, valdžia nenori nuolaidžiauti.
„15 procentų Latvijos biudžeto surenkama iš degalų mokesčių. Niekas iš valdžios nenori, kad ši dalis sumažėtų“, – „Lietuvos rytui“ sakė M. Stiranas.
Kita vertus, apskaičiuota, kad akcizų sumažinimas Latvijai pelnytų papildomus 9 milijonus latų per metus. Oficialioji Ryga teigia, jog benzino akcizai Latvijoje bus persvarstyti, jeigu tai paveiks kitų prekių kainas arba jeigu tai sutrukdys įsivesti eurą.
Lietuvoje kai kurie politikai užsimena, kad sumažėję mokesčiai pagyvintų prekybą, o valstybės biudžetas savo ruožtu surinktų daugiau pinigų.
Seimui buvo pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį Lietuvoje turėtų būti įvestas minimalus ES reikalaujamas akcizas benzinui – 1,24 tūkst. litų už 1000 litrų.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui mažinti akcizą benzinui. Iki birželio siūlymas bus svarstomas Seimo komitetuose.
Eurui – pavojus
Aršiausiems euro šalininkams Lietuvoje irgi verta sukrusti. Jei mūsų šalis planuoja jau 2014 m. įsivesti bendrą Europos valiutą, augančios kainos gali pakišti tam koją. Vartojimo kainos Lietuvoje didėja jau trečią mėnesį iš eilės. O kovą buvo užfiksuota 1 proc. infliacija.
Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, netikėtą kainų augimą praėjusį mėnesį lėmė degalų kainos šuolis. Paskui juos brango maisto produktai, drabužiai, avalynė.
„Degalų brangimas kovą buvo įspūdingas. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, nelabai buvo priežasčių kainoms mažėti, iš esmės viskas krypsta tik į didesnę pusę“, – sakė V. Tauraitė.
Šaltinis: lrt.lt