www.vezejugidas.lt
Pasaka be galo. Taip karčiai juokauja kiaulių augintojai, niekaip nepramušantys draudimų sienos eksportui į Rusiją.
Nuo kiekvieno kilogramo – pusė lito, arba 4 mln. litų kas mėnesį. Tokio uždarbio netenka kiaulių augintojai, neturėdami galimybės gyvulių parduoti rusams.
Vilties žarijų nepakurstė ir praėjusią savaitę Maskvoje įvykęs Lietuvos bei Rusijos žemės ūkio ministrų susitikimas.
Atvirkščiai – tą pačią dieną iš Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos tarnybos Lietuvą pasiekė informacija apie naują afrikinio kiaulių maro užkratą. Šįkart – Volgogrado srityje.
Rusija sėja žinias apie grėsmingą užkratą, tačiau eksporto vartus laiko užvėrusi tik Lietuvai.
„Saugodamiesi Rusijoje plintančio afrikinio kiaulių maro esame uždaryti. Bet per mūsų valstybę gyvos kiaulės gabenamos ir iš Vokietijos, ir iš Belgijos. Maža to, iš Rusijos grįžę sunkvežimiai vežioja kiaules Lietuvoje. Todėl bet kokiu atveju privalome laikytis biosaugos reikalavimų“, – pasakojo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidentas Valdemaras Sadaunykas.
Svarbiausias kiaulių augintojų eksporto į Rusiją tikslas – didesnė pelno marža. Šiuo metu supirkimo kaina Lietuvoje sukasi apie 4,5 lito už gyvo svorio kilogramą. Rusijoje ji puse lito didesnė.
Nors kiaules augintojai parduoda Lenkijos, Latvijos, Estijos mėsos perdirbimo įmonėms, jų mokama kaina vos aukštesnė už lietuvišką.
Užtat neregėtas aukštumas šiuo metu Europoje yra pasiekusios paršelių kainos. Šiemet jos yra maždaug 60 proc. didesnės nei būta tuo pat metu pernai.
Pasak bendrovės „Sistem“ direktoriaus Aivaro Urbos, už iki 30 kilogramų Danijoje paaugintą paršelį, įskaitant gabenimo išlaidas, šiuo metu tenka pakloti apie 270 litų. Pernai vasarį pakako 165 litų. Tai – dar viena priežastis dairytis į daugiau mokančius supirkėjus Rusijoje.
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus, eksportui iš Lietuvos trukdžių nėra.
„Tėra komerciniai dalykai, dėl kurių galėtų tartis asociacijos“, – sakė J. Milius.
Jo teigimu, jeigu Rusija ir suteiktų importo leidimą, tektų skubiai nuspręsti, į kuriuos regionus gabenti kiaules, nes kai kuriuose jų tebekybo afrikinio maro grėsmė.
„Tegul kiaulininkai geriau pasuka galvą, kaip skersti gyvulius ir išgabenti kiaulieną, o ne rizikuoja užkrėsti gyvulius. Afrikinis kiaulių maras bet kokiam mėsos ar jos gaminių eksportui užkirstų kelią keletui metų“, – aiškino J. Milius.
Maro atgarsiai vis dar juntami
Šiemet sausį Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos tarnyba panaikino kiaulienos ir jos produktų eksporto apribojimus iš Kauno apskrities.
Jie buvo įvesti pernai birželį per kiaulių maro protrūkį Jonavos rajono kiaulių auginimo kompleksuose.
Leidimą eksportuoti skerdieną ir mėsos gaminius kitų Lietuvos regionų įmonės atgavo 2011-ųjų rugsėjį.
Šaltinis: lrt.lt