Avelina Markevičiūtė
Mielas komentatoriau,
tu esi toks laisvas, kad gali būti bet kas. Anonimas, guest345, katyte69, kubilius, patriotas, forsas, na, ir, netgi supermenas ir t.t. Buvimas kuo tik nori atveria dar didesnių galimybių ir tavo atvirumas nebekreipia dėmesio į jokias ribas. O kam tos ribos jei vis tiek niekas lengvai nesužinos, kas tu?
Man patinki, nes žinai, kas yra tikra diskusija. Pagrindinė jos taisyklė: jokiu būdu nesutikti su kitų nuomonėmis ir griežtai laikytis savosios. Juk tai lengviau negu lengva, nes žinai, kad diskusija nesibaigs nei muštynėmis, nei tavo turto sunaikinimu, nes, kaip minėjau, NIEKAS LENGVAI NESUŽINOS, KAS TU.
O diskutuoti tu tikrai moki ir niekas tam nepaprieštaraus. Juk kokia diskusija, jei tavęs joje nėra? Tavo nuomonė svarbi visur ir kuo daugiau rašysi, bus tik geriau. Jei jau šalia straipsnio, komentarų skaičius per 500: diskusija verda ir dar vienas komentaras niekada nepamaišys.
Tu šaunuolis, nes žinai viską ir esi savimi. Virtualiame pasaulyje tu nesigėdiji nei savo išminties, nei gabumų, nei savo gimtosios kalbos žinių. O kam slėpti, jei jau esi toks šaunus? Iš tiesų, kai tik pradėjau mokytis lietuvių kalbos, supratau, jog ši kalba nėra lengva ir ją išmokti 100 % vargu ar pavyks.
Kai pamačiau tavo, mielas komentatoriau, lietuvių kalbos žinias, supratau, kad tam, jog suprastum lietuvių kalbą, reikia dar mokėti rusų, lenkų ir anglų kalbas. Ir neretai susiduriu su problema, kuri jau pradeda įkyrėti. Nesuprantu, kodėl kartais skaitau išmintingą tavo komentarą ir nematau unikaliuju nosiniu ir varneliu ant raidziu? Tikriausiai vis kokia klaida įsivelia, ar kompiuteris virusą pasigauna, nes komentatorius mato tik kitų klaidas, o pats jų nedaro.
Iš tikrųjų, tai dar ne viskas, ką norėjau tau pasakyti, bet žinau, kad jau po pirmos šio laiško pastraipos tu kažką pakomentuosi ir vargu ar skaitysi toliau. Na, o jeigu visgi skaitai, tai norėčiau palinkėti tau gražių dienų, pozityvumo, optimizmo ir šypsenos. Atmink, kad aš nenoriu tau sukelti blogų emocijų ir nesistengiu sugadinti tau nuotaikos savo “neteisingomis” mintimis.
Atsiprašau, jei per klaidą parašiau tai, ką norėjau, ir su kuo tu nesutinki. Negarantuoju, jog tai nepasikartos, bet vis tiek viliuosi jog sugyvensime gražiai ir internete elgsimės taip, kaip elgtumėmės susitikę.