Autoįvykis – beveik neatsiejama vairavimo dalis. Draudimą turintys vairuotojai gali
būti ramūs bent jau dėl finansinės pusės – žala bus kompensuota, kad į kelią galėtų
grįžti su tvarkinga transporto priemone, tačiau ar vairuotojai išties tinkamai
panaudoja iš draudimo gautus pinigus? O galbūt juos išleidžia visai kitoms reikmėms?
Ar į gatves tikrai sugrįžta tvarkingi automobiliai?
Remiantis „Gjensidige Baltic“ duomenimis, į įmonę per mėnesį kreipiasi beveik 1000
vairuotojų dėl sugadintų automobilių, iš jų: apie 60 proc. pagal Transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir apie 40 proc. su
KASKO draudimu. Vidutinė išmoka siekia apie 750 eurų, tačiau tik apie 35–40 procentų
draudimo išmokėtų pinigų patenka į oficialias automobilių remonto įmones.
„Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas
Agnius Gučius aiškina, kodėl rizikinga automobilius remontuoti „garažuose“:
„Atsakingo automobilio valdytojo požymis – siekis apsaugoti ne tik save, bet ir
kitus eismo dalyvius. Deja, negalime užtikrinti, kad visi Lietuvoje avarijose
nukentėję automobiliai į kelius išrieda tvarkingi. Dalis vairuotojų pasirenka kitus,
ne draudikų siūlomus, neoficialiai dirbančius servisus, kuriuose atliekami darbai
neatitinka visų saugumo standartų: juose naudojamos pigios, ne visada patikimos
atsarginės detalės, o darbų kokybė neaiški. Išskirtiniais atvejais, kuomet atsiranda
įtarimų dėl remonto kokybės draudiko rekomenduojame servise, draudikas gali
patikrinti automobilį ir padėti išspręsti iškilusias problemas dėl remonto kokybės,
tačiau jei remontas atliekamas neoficialiame servise pretenzijų reikšti negalės, o
už papildomus remonto darbus klientas jau tu
rės mokėti pats.“
Pasirinkęs automobilį tvarkyti nelicenzijuotoje įmonėje, riziką vairuotojas prisiima
pats. Greičiausiai jam neišduos sąskaitos-faktūros, jis negaus jokių čekių,
įrodančių, kad automobilį taisė būtent ten, o darbas buvo atliktas kokybiškai.
Nenorint automobilio remontuoti draudikų pasiūlytame servise, svarbu skirti laiko
kitos įmonės paieškai ir pasirinkti ją atsakingai – ar servise yra gamintojo
rekomenduojamos priemonės bei reikalingi sistemos įrankiai.
Kuo skiriasi oficialus servisas nuo „garažo“?
Pasak Kaune esančios įmonės „Autobroliai“ direktoriaus Eimanto Jazoko, „garažo“ tipo
dirbtuves nuo oficialaus automobilių remonto serviso skiria kokybė ir patikimumas.
Jis išskiria kelis punktus, kurie galėtų padėti vairuotojams apsispręsti renkantis
autoservisą:
1. Pateikiama sąskaita-faktūra su garantija. Remontuojant automobilį jūsų
svarbiausias dokumentas – sąskaita faktūra. Be jos garantija negalioja, nebent
žodinė, jei, žinoma, tokia tikite. Įstatymas reikalauja suteikti pusės metų
garantiją kėbulo remontui, o oficialių autoservisų suteikiama garantija bent
dvigubai ilgesnė. Jei susiduriate su situacija, kuomet servisas nenori pateikti
sąskaitos faktūros ar remonto sąmatos – verta įmone pasidomėti labiau.
2. Neatitinkantis standartų dažymas. Žemesnio lygio autoservisuose praktiškai
neįmanoma nudažyti automobilio laikantis Europos sąjungos aplinkosaugos direktyvos.
Jos reikalavimu, dažymui turi būti naudojami ne skiedikliniai, kenkiantys aplinkai,
o vandens pagrindo dažai. Būtent tokie dažai yra naudojami automobilių gamyklose, o
jų kaina – kone dvigubai didesnė nei senosios kartos dažų. Tad norint juos naudoti
reikia didesnių investicijų ir automobilių srauto servise, kadangi vandens pagrindo
dažų galiojimo laikas yra daug trumpesnis. Negana to, pastaraisiais dažyti nepavyks,
jei servise nėra įrengta brangi vandens pagrindo dažams tinkanti dažymo kamera.
Abejotina, kad „garažo“ tipo dirbtuvės galėtų turėti tokias priemones ir brangius
įrenginius.
3. Mažiau kontrolės. Jei klientas nusprendė susirasti autoservisą pats – blogai
atlikus darbą draudikai negalės pareikšti pretenzijų. Nuostoliai taip pat nebus
atlyginti, kadangi nebuvo tinkamai užfiksuoti papildomi pažeidimai ar suderinta
remonto sąmata. Be to, autoservisai, bendradarbiaujantys su draudimo įmonėmis,
privalo pakeistas dalis saugoti sandėlyje 30 dienų. Jei draudikai ar klientas turi
įtarimų – tuo laikotarpiu jie gali patikrinti, ar dalys tikrai buvo pakeistos. Tokia
partnerystė paremta šimtaprocentiniu skaidrumu tarp serviso, draudimo įmonės ir
kliento: klientui atiduodant pataisytą automobilį visada paaiškinama, kokios dalys
buvo keistos ir kokie darbai įvykdyti, pateikiama remonto darbų sąmata ir sąskaita
faktūra, kuri ir yra ilgalaikės garantijos pagrindinis dokumentas.