Žydrė Dargužytė
Praėjus daugiau kaip mėnesiui po to, kai pakartotiniame Lietuvos vežėjų asociacijos kongrese buvo priimti asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimai, jie vis dar neužregistruoti. Liepos pradžioje kaip perkūnas iš giedro dangaus vežėjams trenkė žinia – anot asociacijos samdytos notarės, įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų. Įstatų pakeitimus priėmė kongresas, o juos patvirtino visi balsų skaičiavimo komisijos nariai. Neatsakytų klausimų šioje istorijoje daug, tačiau lieka vienas esminis – kodėl ginčijamas kongreso nutarimas ir vėl bandoma įstumti asociaciją į teisinę koliziją? Vezejugidas.lt, pasitelkęs kelių teisininkų nuomones, išanalizavo notarės Dainoros Jievaitytės pateiktus pastebėjimus dėl įstatų pakeitimų.
Pirmajame savo pastebėjime notarė rašo, kad „naujos redakcijos įstatuose nenumatyta naujos asociacijos buveinės keitimo tvarka“. Taip pat pabrėžiama, kad dėl šios priežasties asociacijos įstatai neatitinka Asociacijų įstatymo reikalavimų.
Priminsime, kad asociacijos įstatai buvo patvirtinti 2004 m. ir po to keisti 2007 m. Tai nėra nauja įstatų redakcija, o tik pakeitimai, kurių pageidavo asociacijos nariai.
Anot teisininkų, dėl to, kad 2004 m. įstatai buvo patvirtinti tokia apimtimi ir tokia redakcija, jie nėra neteisėti visa apimtimi. Jie yra galiojantys tokie kokie yra, išskyrus punktus, kurie prieštarauja įstatymui.
Įstatyme nėra reikalavimo, kad asociacijos buveinė būtų nurodyta asociacijos įstatuose.
Notarė savo rašte nurodė, kad neva įstatuose nėra įstatų keitimo tvarkos. Tačiau Vezejugidas.lt išanalizavo asociacijos įstatus ir pastebėjo, kad 7.2.1 bei 7.14 punktais nustatyta įstatų keitimo tvarka.
Pasiteiravome asociacijos „Linava“ advokatės Aurelijos Vingrienės, ką ji mano dėl to, kad asociacijos įstatai neregistruojami.
„Įstatų pakeitimų neįregistravimas asociacijos tolimesnei veiklai didesnės įtakos neturi. Asociacija ir toliau veiks pagal galiojančius įregistruotus įstatus. Kongresui buvo pateikti įstatų pakeitimai, iš kurių didžiausią įtaką asociacijos veiklai būtų turėjęs prezidiumo narių rinkimas regionuose bei prezidiumo narių ir prezidento kadencijų skaičiaus ribojimas. Tačiau šių pakeitimų nepriėmė Kongresas. Kiti pakeitimai asociacijos veiklai žymios įtakos neturi“, – apibendrina A. Vingrienė.
Akivaizdu kaip dieną
2011 m. vasarą asociacijos „Linava“ administracija viešai pareiškė, kad generalinio sekretoriaus, prezidento ir prezidiumo buvimo vieta iš Basanavičiaus g. 45, Vilniuje, keičiama į Jankiškių g. 41, Vilniuje.
Svarbus aspektas tas, kad šiuo metu įstatuose nustatytas adresas prieštarauja realiai situacijai, dėl to, pasak teisininkų, sprendimas išbraukti adresą iš įstatų priimtas teisėtai, nes Kongresas turi teisę keisti įstatus.
Kvorumas yra – nusprendė kongresas
Notarė pastebi, kad priimant įstatų pakeitimus salėje nebuvo kvorumo (185 nariai) ir neva dėl to sprendimas dėl įstatų pakeitimų yra neteisėtas.
Vezejugidas.lt gavo kongreso protokolą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad buvo iškeltas klausimas, kaip nustatyti kvorumą.
Cituojame: V. Petkevičius informuoja, kad pagal įstatus reikia ne mažiau kaip 2/3 kongrese dalyvaujančių narių balsų. Dvi trečiosios nuo 278 yra 185,33, matematiškai tai yra 185.
Toliau citata: „G. Mikalčius: reikia žiūrėti matematiškai, o ne teisiškai“.
Toliau citata: „A. Kondrusevičius: balsavimas – kongreso valia“.
Susirinkusieji balsuoja ir gaunamas rezultatas: „už“ – dauguma, „prieš“ – trys, susilaikė – 0.
Taigi asociacijos Kognrese buvo nustatyta ir balsų skaičiavimo komisija priėmė sprendimą, kad 2/3 yra 185 nariai. Tai buvo nuspręsta vadovaujantis matematine logika bei teisingumo bei protingumo principais.
„Pažymėtina, kad iš balsavusių už įstatų pakeitimus už balsavo daugiau nei 80 proc., t.y. daugiau nei nustatyta 2/3. Nuo kvorumo balsavo 2/3, kadangi balsai buvo skaičiuojami apvalinant matematiškai. Šį skaičiavimo būdą bendru pritarimu taip pat patvirtino ir Kongresas. Kongreso nutarimai priimami paprasta balsų dauguma (įstatų 7.14 p.), taigi sprendimą dėl kvorumo buvimo nustatymo Kongresas galėjo priimti paprasta balsų dauguma. Jokie įstatymai nereglamentuoja, kaip spręsti klausimą, kai 2/3 gaunamas nelyginis skaičius. Šį klausimą išsprendė pats Kongresas priimdamas nutarimą“, – apibendrina „Linavos“ Teisinių ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas, prezidiumo narys, UAB „Vedautos autotransportas“ generalinis direktorius Erlandas Mikėnas.
Suabejota generalinio sekretoriaus kompetencija
Notarė nurodo, kad ,,įstatų 12.1.2 punkte numatyta, kad generalinis sekretorius asociacijos vardu, vadovaudamasis kongreso ir/ar asociacijos valdymo organų sprendimais ir nutarimais, sudaro sandorius bei atstovauja asociaciją įmonėse, įstaigose, organizacijose, kitose institucijose bei teisme. Generalinio sekretoriaus sudaromų sandorių ribas nustato prezidiumas savo kadencijos laikotarpiui.“
Ji mano, kad ,,šiame punkte nėra aiškiai numatyta generalinio sekretoriaus, kaip vienasmenio valdymo organo, kuris atstovauja asociacijai, kompetencija. Esant reikalui atlikti sandorį asociacijos vardu ir atstovaujant generaliniam sekretoriui, pagal minėtą įstatų punktą kiltų problema nustatant generalinio sekretoriaus kompetenciją, nes neaišku, kokio kito asociacijos organo sprendimo reikalauti – kongreso protokolo, prezidiumo nutarimo ar pan.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas yra iš galiojančių įstatų, jis nėra keičiamas, punktas papildomas tik paskutiniu sakiniu dėl generalinio sekretoriaus sudaromų sandorių ribų nustatymo prezidiume prezidiumo kadencijos laikotarpiui.
Įdomu tai, kad notarė nepasisako dėl keičiamos punkto dalies ,,generalinio sekretoriaus sudaromų sandorių ribas nustato prezidiumas savo kadencijos laikotarpiui“. Ar tai reiškia, kad ši dalis tinkama?
Dėl organų kompetencijos atskyrimo – sprendimus priima kongresas, toks organų kompetencijų pasiskirstymas vežėjams tinkamas ir galioja nuo seno. Vežėjai nepareiškė pageidavimo keisti organų kompetenciją iš esmės, t.y. sutinka su galiojančia redakcija.
Klausimas lieka tas pats – kodėl neregistruojami įstatai? Galbūt vėl siekiama laimėti laiko?