www.vezejugidas.lt
Augantys Klaipėdos uosto krovinių srautai, intensyvėjanti laivyba, didėjantis atplaukiančių laivų tonažas jau dabar įpareigoja realizuoti ilgalaikės uosto plėtros planus. Nuo 1999 m. iki 2011 m. Klaipėdos uosto krovinių apyvarta išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 15 mln. t iki 36,6 mln. t jūrinių krovinių. Klaipėdos uosto metiniai pajėgumai siekia 52 mln. t, todėl sparčiai didėjant krovinių srautams, tikėtina, kad iki 2017 m. esamos uosto galimybės bus visiškai išnaudotos.
Dabartinė uosto teritorija, kuri istoriškai išsidėsčiusi miesto kaimynystėje, intensyviai naudojama krovos darbams, todėl čia esančių terminalų ir sandėlių nebegalima plėsti dėl riboto uosto žemės ploto. Klaipėdos uosto plėtrai reikalingos naujos teritorijos, didesni gyliai, platesnis laivybos kanalas.
JICA galimybių studija. Pirmieji uosto plėtros planai pradėti įgyvendinti jau nuo 2002 m. kuomet LR Vyriausybė pasirašė sutartį su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) dėl Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijos parengimo.
2003-2004 m. JICA ekspertai atliko išsamią uosto plėtros galimybių studiją, kurioje visapusiškai įvertino viso regiono ir Klaipėdos uosto verslo aplinką, technologinius parametrus, gamtines sąlygas, pateikė galimus plėtros variantus, konstatuodami, kad uosto plėtra dabartinio uosto teritorijoje yra ribota.
Atsižvelgdami į tuometes miesto ir uosto plėtros tendencijas, JICA ekspertai pasiūlė 350 m nuo kranto jūroje, šalia šiaurinio įplaukos kanalo molo (ties Melnragės gyvenviete) suformuoti dirbtinę (1,5 km ilgio, 0,7 km pločio) uosto salą su natūraliu -17,5 m. gyliu.
Realizuojamas uosto plėtros projektas Būtingėje. Spartus pasaulinės laivybos ir uostų vystymasis paskatino imtis konkrečių uosto plėtros planų. Suprasdama uosto ekonominę ir socialinę reikšmę miestui ir valstybei bei sparčiai augant Klaipėdos uosto krovai, LR Vyriausybė 2008 m. sudarė ir patvirtino Išorinio uosto statybos projekto programą, kurioje numatyti veiksmai ir darbai šiam tikslui pasiekti.
Esminis postūmis įgyvendinant ilgalaikės uosto plėtros planus – 2010 m. Europos Komisijos sprendimu, Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) fondo suteikta 0,5 mln. eurų finansinė parama parengti „Klaipėdos uosto plėtros galimybių studiją, pastatant išorinį uostą ir poveikio aplinkai vertinimą“.2010–2011 m. Vokietijos įmonės Inros Lackner AGekonominiais, socialiniais, techniniais, finansiniais aspektais. Konsultantai išanalizavo ir pasiūlė tris plėtros alternatyvas: pirma, uosto išvystymas (dirbtinės salos statyba) šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje ties Melnragės gyvenviete (tuometis JICA pasiūlymas); antra, uosto vystymas pietinėje ir šiaurinėje Klaipėdos uosto vietose; trečia, naujo uosto statyba Būtingėje.
Sprendimas, pakeitęs šalies uosto plėtros viziją, priimtas 2011-09-16 vykusiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuomet pritarta išorinio giliavandenio uosto statybai Būtingėje.2012–2013 m. planuojama parengti giliavandenio uosto Būtingėje specialųjį planą ir atlikti Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV). Vėliau, 2014–2015 m. numatoma parengti giliavandenio uosto Būtingėje poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kuriame būtų išsamiai įvertintas šio objekto poveikis aplinkai bei numatytos neigiamą poveikį mažinančios priemonės.
Jei Būtingės uosto poveikio aplinkai vertinimas nustatytų, kad šis objektas gamtosauginius požiūriu priimtinas,2015–2016 m. būtų pradėtas rengti uosto statybos detalusis planas ir techninis projektas. Tačiau, naujojo uosto statybos darbų pradžia priklausys nuo pasaulinės ir vietos jūrinio verslo rinkos pokyčių. Planuojama, kad pirmasis terminalas Butingės uoste turėtų pradėti veikti apie 2020 m.
Šaltinis: potofklaipeda.lt