Miglė Graužinytė
Jei esate buvę krovinių transportavimo oru logistikos konferencijoje nors kartą per praėjusius septynerius metus ir esate girdėję kalbėtoją su olandišku akcentu, greičiausiai tai buvo aukšto, žvitraus džentelmeno, Joost van Doesburg, oro krovinių politikos patarėjo, atstovaujančio EVO (Olandijos siuntėjų tarybą) ir Europos siuntėjų tarybą, balsas. Jis nuolat kelia klausimų, kodėl oro transportavimo pramonė taip graudžiai atsilieka veikloje, didinančioje informacijos skaidrumą.
Nuo 2007 m. Doesburg mandagiai, bet užtikrintai ir be baimės atkreipdavo dėmesį į dabartinėje krovinių transportavimo oru industrijoje esančius begalę trūkumų iš svarbiausių krovinių transportavimo klientų – siuntėjų perspektyvos. Tačiau spalio pabaigoje šis svarbus siuntėjų balsas (arba kai kuriems „dieglys oro transportavimo pramonės pašonėje“), pasitraukė iš savo pareigų, kad atsidėtų viešųjų ryšių pareigūno pozicijai VNV (Vereniging Nederlandse Verkeersvliegers) „Olandijos oro linijų pilotų“ asociacijoje.
Metai iš metų Doesburg buvo nepailstantis siuntėjų poreikių atstovas, reikalaujantis platesnio skaitmeninių technologijų panaudojimo, kuris leistų neatsilikti nuo vartotojų poreikių ir supaprastinti tiekimo grandinę. Prieš jam paliekant EVO/ESC, Air Cargo World jį kalbino, kad sužinotų, kaip Joost van Doesburg jautėsi kalbėdamas su oro krovinių transportavimo pramonės vadovais apie joje esančias problemas ir ar tai ką nors pakeitė.
ACW: kokie, jūsų nuomone, yra didžiausi asmeniniai pasiekimai atstovaujant EVO/ESC?
Galima sakyti, kad didžiausias pasiekimas buvo viena iš mano pirmųjų pergalių – nors tuometinė situacija buvo gana sudėtinga. 2007 metais mums teko atskleisti nelegaliai nustatytų kainų skandalą. Nuo tada aš pradėjau sakyti vežėjams: „kadangi taip atsitiko, pasistenkime, kad ši situacija nebepasikartotų“.
Kalbant apie greitai pristatomas siuntas, viena iš svarbiausių mano akimirkų buvo prisidėjimas prie UPS ir TNT susijungimo sustabdymo. Nors dauguma manė, kad susijungimas įvyks savaime, jį sugebėjo sustabdyti Europos Komisija. Manau, kad dauguma buvo patenkinti, kai TNT susijungė su FedEx. FedEx nėra tokia aktyvi greitų siuntų pristatymo bendrovė Europoje kaip UPS. Tačiau FedEx ateityje gali tapti žymiai stipresniu konkurentu, kuris mes iššūkį UPS ir DHL.
ACW: kokios yra svarbiausios problemos, kurias oro krovinių pramonė turi išspręsti?
Krovinių transportavimas oru kol kas daugumos krovinių siuntėjų yra laikomas „juodąja dėže“. Pramonės šakos turi nustoti apkalbinėti viena kitą ir pradėti kartu dirbti. Ekspeditorių elgesys nėra vienintelė problema, bet kaip tarpininkai jie užtikrindavo kuo mažesnį kontaktą tarp vežėjų ir siuntėjų. Kiekviena vertikalios rinkos dalis turėtų būti visiškai suplanuota pagal siuntėjų nurodymus ir realizuota nuo pradžios iki galo – nuo siuntėjo iki krovinio gavėjo.
ACW: kodėl manote, jog oro krovinių pramonė sunkiai įgyvendina modernizaciją?
Aš vis dar prisimenu savo pirmą krovinių transportavimo oro renginį, kuriame buvo kalbama apie „e-krovinio“ sistemos pasirodymą. Šis renginys vyko 2007 metais, bet buvo kalbama apie 2000 metus ir „Cargo 2000“ renginį. Dabar pavadinimas yra pakeistas į „C2K“, ir nors situacija nebėra tokia gėdinga, bet greičiausiai bus vėl naudojamos tos pačios (iš 2007 metų renginio) skaidrės.
Nors iš ekspeditorių visada buvo galima girdėti tik pasiteisinimus, jog dauguma šalių neleidžia naudoti elektroninių transporto važtaraščių (e-AWM), tačiau tai tik nedidelė tiesos dalis. Ekspeditoriai tiesiog nebando naudotis šiomis paslaugomis. Vengdami modernizacijos, ekspeditoriai kuria jiems patiems naudingą barjerą.
ACW: ar siuntėjai gali pagerinti oro krovinių pramonės veiklą?
Taip, nes siuntėjai nėra visiškai nekalti – jie prisidėjo prie komunikacijos problemų. Siuntėjų elgesys sudarė įspūdį, kad jiems rūpi tik kainos, o ekspeditoriai ir oro bendrovės tik turi pasiūlyti geresnes kainas. Iš tiesų, kainos turėtų sudaryti tik trečdalį visų atliekamų paslaugų. Likusi dalis turėtų būti sutelkta daugiausiai ties siuntėjų kokybės reikalavimų tenkinimu, jų įvykdymu greitai ir laiku, ir už tinkamą kainą.
ACW: ką oro krovinių pramonė yra pasiekusi?
Tikiuosi, kad nauja C2K komanda dirba ties skaidrumo ir kokybės standartais ir yra pasirinkusi būdą patikrinti kokybę, o IATA (Tarptautinė oro transporto asociacija) taip pat gerai susitvarko su CEIV-Pharma programa. Tai užtikrins ekspeditoriams galimybę dirbti su daug daugiau oro linijų bendrovių ir sustiprins per pastaruosius 7 metus pradėtą komunikaciją tarpusavyje. Kai aš pradėjau dirbti, krovinių transportavimo oru pramonės renginiuose buvo ne daug siuntėjų, tačiau ši situacija pasikeitė. Kaip ir aš tikėjausi, oro krovinių pramonė yra gana lanksti.
ACW: kaip buvo reaguojama į jūsų pranešimą, jog atsistatydinate?
Gavau daug elektroninių laiškų ir skambučių iš pramonės vadovų, kurie padėkojo, kad „padėjote išlikti susitelkusiems ties krovinių transportavimu“. Nors dauguma greičiausiai džiaugėsi, jog aš atsistatydinu, nes kai kuriems buvau dieglys pašonėje. Kelis kartus buvau užpultas žodžiais konferencijose. Tačiau aš visada bandžiau kaip įmanoma geriau atstovauti krovinių siuntėjus ir greičiausiai todėl susilaukiau teigiamos reakcijos iš daugumos žmonių.
ACW: ar jūsų veiklos įpėdinis jau išrinktas? Ar galite duoti kokį naudingą patarimą siuntėjams?
Jau buvo pradėta naujo „Joost van Doesburg“ paieška – jis greičiausiai bus įvardintas sausį. Tikiuosi, kad jam patiks rimti iššūkiai. Siuntėjams patariu daugiau įsitraukti į jų tiekimo grandinę, gal net tiekimo grandinei sukurti poskyrį. Oro krovinių pramonei norėčiau pasakyti, kad išliks tik tie, kurie investuos į elektroninį prekių užsakymą. Ir dar noriu akcentuoti, kad mokant darbuotojams mažai, neverta iš jų tikėtis gerai atlikto darbo.