Žydrė Dargužytė
Jau kone pusę metų vežėjų aistras kelia Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, tiksliau, Lietuvos vežėjus kontroliuojančių institucijų minėto dokumento traktavimas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos valdininkai vis dar įsitikinę, kad vežėjų buveinės ir registracijos vieta turi sutapti. Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija kartu su Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija jau daugiau nei pusmetį mynė valstybinių institucijų slenksčius, kol gavo atsakymą iš Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos. Rašte rašoma, kad minėtos institucijos nuomone ir atsižvelgiant į aktualius ES teisės aktus, Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktikos analizę bei minėto reglamento atitinkamus punktus, negali būti reikalavimo tapatinti įmonės registracijos ir vykdomos veiklos vietą.
“Minėtame reglamente nepateikiamos nuorodos į įmonės registraciją pagal valstybių narių nacionalinę teisę, o siekiama kuo plačiau atskleisti, kaip turėtų būti suprantama faktinė ir nuolatinė buveinė (įsisteigimas) reglamento Nr. 1071,2009 prasme. Taigi manytina, kad šiuo atveju būtų neteisinga ir netikslinga sąvoką “faktinė ir nuolatinė buveinė (įsisteigimas)” sieti su įmonės registracija pagal Lietuvos nacionalinę teisę, o sąvoką “buveinė” reikėtų aiškinti taip pat jos nesiejant su nacionaliniuose teisės aktuose vartojama “juridinio asmens buveinės” sąvoka”, – rašoma Europos teisės departamento generalinio direktoriaus Deivido Kriaučiūno rašte N. Uinskienei.
Atsiųstame dokumente taip pat pabrėžiama, kad kaip nurodoma minėto reglamento preambulėje, reikalavimu turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje siekiama, kad sąlygų, reglamentuojančių leidimą verstis profesine vežimo kelių transporto veikla, būtų laikomasi tinkamai ir kad įmonė faktiškai, realiai vykdytų ekonominę veiklą, o nebūtų vien tik formaliai įsisteigusi valstybėje narėje, kuri išduoda leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla.
Be to, reglamento penktame straipsnyje išdėstomos aiškios ir konkrečios sąlygos, kurios ir nulemia, ar įmonė gali būti laikoma turinti faktinę ir nuolatinę buveinę atitinkamoje valstybėje narėje.
D. Kriaučiūno rašte taip pat akcentuojama, kad Teisingumo teismo praktikoje įsisteigimo sąvoka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kontekste aiškinama kaip apimantį faktinį ekonominės veiklos vykdymą neribotą laiką, įsteigiant nuolatinį subjektą atitinkamoje valstybėje narėje. “Taigi reglamento Nr. 1071/2009 5 str. apibrėžiama faktinio ir nuolatinio įsisteigimo (buveinės) sąvokos samprata iš esmės sutampa ir su Teisingumo teismo praktikoje pateikiamu sąvokos “įsisteigimas” (angl. establishment) išaiškinimu”, – dėsto D. Kriaučiūnas.
Negana to, minėto reglamento 3 str. 1 dalies a) punkto reikalavimo tikslas ir turinys (būti faktiškai ir nuolat įsisteigus), neleidžia teigti, kad iš jo galėtų būti kildinamas reikalavimas, kad įmonės registracija ir vykdoma vežimo kelių transportu veikla turi būti tuo pačiu adresu. Anot Europos teisės departamento specialistų, aptariamo reglamento nuostatos prasme aktuali įmonės faktinė veiklos vieta, o ne įmonės registracijos vieta, todėl tam, kad “įmonė būtų laikoma atitinkanti reglamento 3 str. 1 dalies a punkto reikalavimą, visiškai pakanka to, kad būtų vykdomos šio reglamento 5 str. išdėstytos sąlygos”.
N. Uinskienė pkalausta, kaip vertina šį raštą iš Europos teisės departamento, sako, kad juo džiaugiasi ir artimiausiu metu jį pristatys į vežėjus kontroliuojančias institucijas, kad pradėtų juo vadovautis. “Jei taip nebus, neatmetame galimybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą”, – ryžtingai nusiteikusi N. Uinskienė.