www.vezejugidas.lt
„Rail Baltica“ tarp Vakarų Europos, Baltijos trejeto ir Skandinavijos – svarbiausias paskutinių dešimtmečių infrastruktūros projektas Lietuvoje, patekęs į 30 Europos Sąjungos prioritetinių projektų sąrašą. „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas turės didelę reikšmę Lietuvos ekonomikos ir atskirų regionų spartesniam vystymuisi. Šalia „Rail Baltica“ steigiamos laisvos ekonominės zonos (LEZ) ir besikuriantys verslai – tai ir papildomos darbo vietos, galimybė išnaudoti vietinius gamybos pajėgumus, papildomi mokesčiai į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Tai akcentavo Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos Ministras Pirmininkas 2006-2008 metais Gediminas Kirkilas savo sveikinimo kalboje „Rail Baltica“ rangos darbų pradžios paminėjime Marijampolės traukinių stotyje sakė. Renginyje sveikinimo žodį tarė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Pasak G. Kirkilo, „šiandien prasidės europinės vėžės rangos darbai visame ruože nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno; tai reiškia, kad projektas jau „finišo tiesiojoje“. Buvo daug nusiteikusių skeptiškai, kad jis niekada nebus įgyvendintas,
tačiau šiandien matome, kad svarbiau ne kalbėti, o kantriai ir kruopščiai dirbti“.
„Nutiesus europinio standarto geležinkelį lygiagrečiai rusiško standarto geležinkeliui iki Kauno susidarys sąlygos vystyti logistikos grandinę, sukuriant galingą bazę krovinių komplektavimui, perrūšiavimui ir perkrovimui, o naujo transeuropinio transporto tinklo koridoriaus „North Sea-Baltic“ atšakos sujungs Klaipėdą, Kauną ir Vilnių“, – savo kalboje sakė jis.
Siekiant išnaudoti „Rail Baltica“ suteikiamas galimybes, Mockavoje bus statomas intermodalinis terminalas, skirtas puspriekabių vežimui geležinkeliu. Šeštokuose vykdomi darbai, nukreipti į AB „Lietuvos geležinkeliai“ terminalo pajėgumų didinimą,
bei pradėtas projektuoti birių medžiagų terminalas. Marijampolėje, Šiauliuose ir Panevėžyje planuojama vystyti LEZ. Kaune, Palemone, statomas viešasis logistikos centras.
Taip pat bus išplėtota infrastruktūra reikalinga ne tik pačiai Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai, kurios jos dar neturi. Sukurta geležinkelio logistikos infrastruktūra užtikrins galimybę sujungti du koridorius „Rail Baltica“ ir East –West, kuriais kroviniai galės judėti palankiomis sąlygomis šiaurės-pietų ir rytų-vakarų kryptimis. Taip Lietuva įsitvirtins krovinių srautų koridoriuose kaip krovinių tranzito „vartų“ valstybė.