Žydrė Dargužytė
Vežėjų aistras jau kone metus kursto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, tiksliau, Lietuvos vežėjus kontroliuojančių institucijų minėto dokumento traktavimas. Valstybinių institucijų valdininkai vis dar bando įtikinti transporto srities specialistus, kad buveinės ir įmonės registracijos vieta turi sutapti. Ne vienas vežėjas pastaruoju metu, neatitikę šių “mįslingų” reikalavimų, turėjo statyti ant šaligatvio vilkikus, kiti – pasirinko emigraciją, nes jiems nebuvo išduota licencija verstis krovinių vežimo kelių transportu veikla. Po ilgų vežėjų ir asocijuotų struktūrų kovų su valstybinėmis institucijomis, regis, pasiekta atomazga – Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas pateikė konkretų minėto reglamento išaiškinimą. Pagal šį reglamentą buveinė ir veiklos centras yra skirtingos sąvokos. Šios dvi vietos nebūtinai turi būti tuo pačiu adresu.
VKTI, Susisiekimo ministerijos ir kitų institucijų pareigūnai pastarąjį pusmetį nepaliaudami įrodinėjo vežėjams, kad jie turi taisyti veiklos klaidas – pasirūpinti, kad jų faktinė buveinė ir registracijos vieta sutaptų. Tai padaryti daugeliui buvo pernelyg sunku, o kartais ir visai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Esant šiai situacijai, dėl vežėjų interesų kovas su valstybinėmis institucijomis dėl vežėjams palankaus reglamento traktavimo pradėjo Lietuvos nacionalinė verslo konfederacija (LNVK) kartu su Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija. Pirmiausia buvo gautas palankus reglamento išaiškinimas iš Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos. Rašte rašoma, kad atsižvelgiant į aktualius ES teisės aktus, Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktikos analizę bei minėto reglamento atitinkamus punktus, negali būti reikalavimo tapatinti įmonės registracijos ir vykdomos veiklos vietą.
Vis dėlto šio rašto VKTI pareigūnams neužteko – jie ir toliau reikalavo iš vežėjų, kad jų įmonės registracijos vieta ir buveinė sutaptų. Rugpjūčio pabaigoje gautas Europos Komisijos raštas sudėliojo visus taškus ant “i”. LNVK kreipėsi į minėtą komisiją, prašydama išaiškinti, ar “turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje” reiškia, kad transporto įmonės registracija ir vykdoma vežimo kelių transportu veikla turi būti tuo pačiu adresu.
“Pagal reglamentą buveinė ir veiklos centras yra skirtingos sąvokos ir jie nebūtinai turi būti tuo pačiu adresu. <…>Lietuvos teisės nuostatos, kuriomis vežėjų įmonės įpareigojamos vykdyti veiklą iš buveinės, iš tikro galėtų būti “papildomu reikalavimu” (valstybė narė gali nustatyti tokį reikalavimą), su sąlyga, kad jis būtų proporcingas ir nediskriminuojantis. Tai gali nustatyti nacionaliniai teismai ir Europos teisingumo teismas”, – rašoma LNVK vadovei N. Uinskienei atsiųstame EK Mobilumo ir transporto generalinio direktorato atsiųstame rašte.
Į redakciją skambinę vežėjai, kuriems licencijos nebuvo pratęstos, sako, kad dėl to patyrė itin didelių nuostolių. Anot jų, tai gerai apgalvota politika, nukreipta prieš smulkius ir vidutinius vežėjus.
“Įdomiausia tai, kad vienoms įmonėms, kurios neatitiko reikalavimų dėl buveinės, licencijos buvo išduotos, o kitoms – ne. Kaip tai suprasti”, – retoriškai klausia vežėjai.
Transporto sektoriaus atstovus ginančių asocijuotų struktūrų įsitikinimu, jei ir toliau Lietuvos valstybinės institucijos nepaisys vežėjams palankaus reglamento išaiškinimo, neatmetama galimybė kreiptis į Europos Teisingumo teismą.
Vezejugidas.lt ragina vežėjus, dėl minėtų reikalavimų neatitikimo negavusius licencijų arba tuos, kuriems atsisakyta jas pratęsti, pranešti redakcijai adresu [email protected] arba advokato padėjėjui Robertui Naruševičiui, mob. tel. + 370 615 14792, el. p. [email protected] arba advokato padėjėjui Antanui Jonikaičiui, mob. tel. + 370 600 44444, el. p. [email protected].