Antroji šių metų pusė kelių transporto sektoriui buvo palankesnė nei pirmoji. Nors 2015 m. vartojimas šalies viduje augo, vyko aktyvi elektroninė
prekyba, tik antrą pusmetį dėl šiek tiek stabilesnio rublio pradėta aktyviau
prekiauti su Rusija.
Pasak Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus svoris“ generalinio
direktoriaus Arūno Bertašiaus, per devynis šių metų mėnesius krovinių
kiekius gerokai pavyko padidinti tik siuntų vežėjams lėktuvais. Krovinių
vežimo kelių transportu rezultatai bus neblogi, tačiau, lyginant su
praėjusiais metais, jie gana kuklūs.
„Antras pusmetis bus geresnis, tačiau vertinant visus metus – augimo nėra.
Akivaizdu, kad pervežimų mažėjo dėl embargo. Netekimus bent iš dalies
atsvėrė didėjantis vartojimas šalies viduje. Geras ženklas, kad maisto
produktų rinka jau stabilizavosi – visi perplanavo logistiką, susirado naujų
prekybos kanalų. Nepamirškime, kad Rusija uždarė sieną maisto produktams,
bet visomis kitomis prekėmis prekyba vyksta“, – sakė A. Bertašius.
Statistikos departameno duomenimis, 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. krova
Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale, palyginti su tuo pačiu 2014 m.
laikotarpiu, didėjo 6,9 proc., Lietuvos oro bendrovių lėktuvais krovinių ir
pašto vežta 22,8 proc. daugiau, o geležinkeliais – 2,2 proc. mažiau (mažėjo
konteinerių kiekiai).
Anot A. Bertašiaus, pašto siuntų ir krovinių kiekio oro transportu augimas
rodo, kad elektroninė prekyba yra gyva ir žmonės perka vis daugiau.
Didžiausia dalis šių srautų būtent ir yra elektroninės prekybos
aptarnavimas.
Klaipėdos uoste krova didėjo dėl eksporto iš Baltarusijos. Šioje šalyje kaip
ir Rusijoje pinigų kursas yra kritęs. Kai pinigai nuvertėja, eksportas
išauga, nes sumažėja vietos verslo išlaidos. Rusijoje eksportas taip pat
didėja, nes rublio kursas ganėtinai žemas.
Nuogąstavimai dėl „Rail Baltica“ vėžės, kuri neva atims iš Lietuvos
logistikos bendrovių krovinių srautus ir dalis krovinių aplenks Klaipėdą,
vežėjams neturėtų kelti nerimo. Bent artimiausiu metu nematyti, iš kur tas
krovinių srautas galėtų atsirasti. Kelias nutiestas, tačiau kol kas nėra
aiškios strategijos, kaip investicijos atsipirks.
„Apskritai krovinių vežimas geležinkeliais šiandien nėra konkurencingas.
Pavyzdžiui, geležinkeliu atvežti krovinį iš Prancūzijos į Lietuvą vis dar
yra egzotika – tiek dėl kainos, tiek dėl laiko. Lietuva nėra pramonės šalis.
Jei, pavyzdžiui, gamintume automobilius, reiktų atvežti daug metalo, tada
apkrova būtų didesnė, o dabar nėra aišku, ką mes su ta vėže darysime.“, –
pabrėžė „Rhenus svorio“ vadovas.
Logistikos paslaugas teikiančioms įmonėms krovinių vežimo rinkos svyravimai
įtakos turi, tačiau, pasak A. Bertašiaus, bent jau jo vadovaujamoje įmonėje
teigiami faktoriai nusveria neigiamus ir apyvarta bei krovinių kiekiai
didėja. Rytų klientams paslaugų suteikiama mažiau, tačiau lietuviškų,
latviškų ir estiškų krovinių kiekiai tik didėja.