www.vezejugidas.lt
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. gegužės 17 d. priėmė nutarimą Nr. 543 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo.
Šiuo nutarimu pakeistos II skyriaus „Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte“ nuostatos ir jos suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 11 d. direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ir taikomi mobiliems darbuotojams (sudarantis kelionės ekipažą (įskaitant stažuotojus ir mokinius) bet kuris darbuotojas, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimą arba savo sąskaita), dirbantiems Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtose įmonėse, dalyvaujančiose Reglamente (EEB) Nr. 3820/85 arba, jeigu to nepakanka, Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo apibrėžtoje kelių transporto veikloje.
Darbo ir poilsio laiko ypatumuose, išskyrus 1980 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 4 straipsnyje bei 13 straipsnio b-g ir i-k punktuose nurodytam vežimui kelių transporto priemonėmis, netaikomos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų darbo ir poilsio laiko tvarką. Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte netaikomi vežimams, nurodytiems minėtuose Tarybos reglamento straipsniuose, tarp jų ir transporto priemonėmis, vežančiomis krovinius, kai maksimalus leistinas transporto priemonės svoris kartu su priekaba ar puspriekabe neviršija 3,5 tonos; transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą; ne komerciniam krovinių vežimui, o asmeniniam naudojimui skirtomis priemonėmis ir pan.
1. „Darbo ir poilsio laiko ypatumų kelių transporte“ 11.1 punkte nustatyta, kad mobiliems darbuotojams (sudarantiems kelionės ekipažą (įskaitant stažuotojus ir mokinius) bet kuriam darbuotojui, dirbančiam įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimą arba savo sąskaita) savaitės darbo laiko vidurkis neturi viršyti 48 valandų. Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų tik tuomet, jeigu per 4 mėnesius neviršijamas 48 darbo valandų per savaitę vidurkis. Dėl objektyvių arba techninių priežasčių arba priežasčių, susijusiu su darbo organizavimu, kolektyvinėse sutartyse arba socialinių partnerių susitarimuose gali būti numatyti nukrypimai nuo 11.1, 11.4 ir 11.5 punktų, jeigu buvo konsultuotasi su suinteresuotų darbdavių ir darbuotojų atstovais, ir dedamos pastangos skatinti visas tinkamas socialinio dialogo formas, kaip tai numatyta Ypatumų 12 punkte. Jeigu taikoma išlyga 11.1 punktui, skaičiuojant maksimalų (48 valandų) savaitės darbo laiko vidurkį, negalima nustatyti termino trukmės, viršijančios 6 mėnesius.
Nepažeidžiant reglamente (EB) Nr. 561/2006 (arba jeigu to nepakanka – AETR susitarime) nustatyto apsaugos lygio, asmenys, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, be pertraukos gali dirbti ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu darbo valandų suma sudaro 6-9 valandas, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma viršija 9 valandas – mažiausiai 45 minučių pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių, kaip tai numatyta Ypatumų 11.2 punkte.
Ypatumų 10 punkte numatyta, kad mobilus darbuotojas – sudarantis kelionės ekipažą (įskaitant stažuotojus ir mokinius) bet kuris darbuotojas, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimą arba savo sąskaita. Mobilaus darbuotojo darbo laikas – laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilus darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, tai yra: laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra tokia: vairavimas; krovimas; pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės; valymas ir techninė priežiūra; visi kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti arba teisiniams ir kontrolės įpareigojimams, tiesiogiai susijusiems su konkrečia atliekama transporto veikla, įskaitant krovimo priežiūrą, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kitus formalumus, vykdyti; laikas, kuriuo jis negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, kai laukiama krovimo darbų, kai neįmanoma iš anksto numatyti trukmės, t.y. prieš išvykimą arba tik prieš faktinio išvykimo laiką, arba pagal bendras sąlygas, suderėtas socialinių partnerių.
2. Pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena, kurioje vairuotojas būna 00.00 valandą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad pervažiavimo iš vienos valstybės į kitą valstybę diena turėtų būti laikoma ta diena, kurioje vairuotojas būna 00.00 valandą. Tai yra svarbu ne tiek darbo laiko apskaitai, kiek vairuotojui mokamai dienpinigių normai, kuri skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintomis „Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių“ II skyriaus „Komandiruotės į užsienį“ nuostatomis. Dienpinigiai skaičiuojami pagal kiekvieną užsienio valstybę atskirai, tai yra turėtų būti mokami tos valstybės dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išlaidos, kurioje vairuotojas būna 00.00 valandą. Pvz., kai darbuotojas 16 d. per Lenkiją važiuoja į Vokietiją ir 1 7 dieną kerta Vokietijos sieną, už pirmąją komandiruotės dieną jam bus skaičiuojama Lenkijos Respublikos dienpinigių normą (jeigu asmuo 00.00 val. būna šios šalies teritorijoje), o už 17 d. mokami Vokietijos Federacinės Respublikos dienpinigiai. Analogiškai dienpinigiai skaičiuotini per visą komandiruotės laikotarpį, t.y., mokami tos valstybės dienpinigiai, kurioje vairuotojas būna 00.00 valandą.
3. Mobiliesiems darbuotojams (sudarantiems kelionės ekipažą) taikoma darbo savaitė yra laikotarpis nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos, todėl nustatyti kitokią savaitės pradžios ir pabaigos skaičiavimo tvarką nėra pagrindo. Išimtys gali būti numatytos tik Ypatumų 12 punkte nustatytais atvejais.
Mobiliems darbuotojams, dirbantiems pagal Reglamentą ir Ypatumus, iš esmės taikomas suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas. Šių darbuotojų viršvalandžiai nustatomi ir apmokami pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, laikantis nuostatos, kad normali darbo savaitės trukmė yra 40 val. (DK 144 str. 1 d.). Darbo laikas virš nustatyto apskaitinio laikotarpio normalaus darbo valandų skaičiaus (40 valandų), laikomas viršvalandiniu ir jis apmokamas DK 193 str. nustatyta tvarka. Atskiromis savaitėmis vairuotojai gali dirbti iki 60 val. (Ypatumų 11.1 p.), tačiau savaitės darbo laiko vidurkis per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 val. Pažymėtina, kad vairuotojams, patenkantiems į Reglamento reglamentavimo sritį, netaikoma DK 152 str. nuostata dėl viršvalandinio darbo maksimalios trukmės per metus, t. y. 120 (180) val. (Darbo ir poilsio laiko ypatumų Ekonominės veiklos srityse Bendrųjų nuostatų 1.6 p.). Tai reiškia, kad per metus vairuotojai gali dirbti maksimaliai apie 416 val. (52 savaitės * 8 val.) viršvalandžių. Savaite yra laikomas laikotarpis nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. (Ypatumų 10 p.). Nuostata, kad savaitės darbo laiko vidurkis neturi viršyti 48 val., reiškia maksimalų vidutinį darbo laiką, kartu su viršvalandžiais, per savaitę, vertinant visą apskaitinį laikotarpį.
Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis nustatomas darbdavio įsakymu (lokaliniu dokumentu). Jis gali būti iki 4 mėnesių, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas iki 6 mėn. (Ypatumų 12 p.).
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse patvirtinimo“ galite rasti 2010 metų Valstybės žiniose Nr. 88-4656, o taip pat užėję į Lietuvos Respublikos Seimo svetainę.
5. Darbdavys ir darbuotojas kiekvienoje darbo sutartyje privalo sulygti dėl darbo vietos, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo, darbo laiko ir kitų nuostatų. Darbdavio pareiga yra informuoti ir supažindinti darbuotojus, tarp jų ir mobiliuosius (vairuotojus) su būsimomis darbo sąlygomis, o taip pat su jiems taikomu darbo ir poilsio laiko režimu.
6., 7., 8. Savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos. Para – laiko tarpas nuo 00.00 valandos iki 24.00 valandos. Per perą (24 valandas) vairuotojui (mobiliam darbuotojui) yra taikomas Ypatumuose nustatytas darbo ir poilsio laiko režimas (darbo trukmė, pertraukos ir pan.). Naktinis darbas – bet kuris darbas nakties laiku. Nakties laikas – laikas nuo 00.00 valandos iki 07.00 valandos. Vadovaujantis Direktyvos 7 str., valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas neviršytų dešimties valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Taigi, vairuotojas nuo 00.00 valandų iki 24.00 valandų gali dirbti tik tokiu režimu, koks jam yra leistinas pagal Ypatumų 11 punkte nustatytus reikalavimus. Paros darbo ar poilsio laikas iki 00.00 valandų ar po 24.00 valandų negali viršyti 11.2 punkte nustatytos trukmės. Trys valandos važiavimo teks tos savaitės darbo laikui, kurią jis buvo dirbamas nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24.00 valandos.
Taip pat paaiškiname, kad kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių: registravimo įranga – tachografai; eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai); identifikavimo kortelės, naudojamos darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, išduodamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad kelių transporto priemonių, kurioms netaikomos Reglamento nuostatos, vairuotojai vairuojamoje transporto priemonėje turėtų savo darbo grafiko egzempliorių.
Ypatumų 14 punkte numatyta, kad mobilių darbuotojų darbo laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Žiniaraščiai po paskutinio įrašo saugomi 10 metų. Darbdaviai yra atsakingi už mobilių darbuotojų darbo laiko žymėjimą. Paprašius darbdaviai mobiliems darbuotojams pateikia dirbtų valandų žymėjimo duomenų kopijas. Vadovaujantis Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 (toliau – Aprašas), 2 p., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas.
Taikant Reglamentą ir Ypatumus, jokie nukrypimai nuo leidžiamos maksimalios kasdieninės ar savaitinės darbo laiko trukmės (t. y. vidiniai viršvalandžiai) neleidžiami – Ypatumai nenumato jokių išimčių, leidžiančių viršyti maksimalų dienos ar savaitės darbo laiką. Tačiau pasitaikius tokiam atvejui, ir šiuo atveju taikoma bendra nuostata, kad viršvalandžiai nustatomi ir apmokami pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui.
Šaltinis: vdi.lt