Šiandien, vasario 7 d., degalų ribojimo vilkikų bakuose klausimas svarstomas Finansų ministerijoje. Reaguodama į tai, Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija parašė atvirą laišką Premjerui, kuriame reikalauja politikus siūlančius riboti degalų įvežimą į Lietuvą prisiimti asmeninę atsakomybę už neigiamas šio sprendimo pasekmes. Savo laiške jie išdėstė argumentus, kodėl toks ribojimas gali būti pražūtingas smulkiajam transporto verslui – pačiai jautriausiai tarptautinių gabenimų veikla užsiimančių vežėjų grupei.
Atviras laiškas Lietuvos Respublikos premjerui Algirdui Butkevičiui
Ar politikai prisiims asmeninę atsakomybę už Lietuvos vežėjų verslo žlugdymą?
Esame nustebę ir priblokšti Vyriausybei siūlomų priemonių apriboti į mūsų valstybę įvežamą degalų kiekį vilkikų bakuose iš trečiųjų šalių. Diplomatiškos kalbos Seime ir Vyriausybėje apie tai, kad galbūt tokiu būdu bus pažabota šešėlinė degalų rinka virto tikru inkvizicijos laužu Lietuvos vežėjams. Užteko naftos prekeiviams pašnibždėti į ausį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Broniui Bradauskui bei keliems komiteto nariams, kad vežėjai įveža didelius kiekius degalų savo bakuose, tuojau pat pasišauta įvesti drastiškus ribojimus transporto įmonėms. Vienpusiais skaičiavimais pagrįsti pasiūlymai nukeliavo į
Vyriausybę, Finansų ministeriją ir kitas institucijas, o mes visiškai nepagrįstai buvome sutapatinti su šešėlinės ekonomikos dalyviais.
Naftininkų lobistai ir kai kurie politikai bando paneigti akivaizdų faktą, kad mes teisėtai į šalį įvežame mūsų verslui reikalingą kurą. Leiskite priminti, kad vežėjai LR įstatymų ir tarpvalstybinių sutarčių numatyta tvarka kerta sieną su standartinėmis degalų talpomis savo sunkvežimiuose ir jokių teisės aktų nepažeidžia. Maža to, niekas net nesivargino paskaičiuoti, kiek gi to kuro būna bakuose mums išvykstant iš Lietuvos į kitas Europos šalis. Galbūt tie skaičiai Vyriausybei pasirodys nemažiau įspūdingi už įvežamų degalų skaičius ir pasirodys, kad degalai sėkmingai naudojami sunkvežimių kelionėms į Europą?
Tačiau užuot iki galo atsakius į šiuos klausimus mūsų atžvilgiu naudojami inkvizitoriški metodai – mes be pagrindo apkaltinami galimu nusikaltimu ir jau planuojama pritaikyti sankcijas.
Apmaudu, kad ėmus svarstyti tokias priemones Vyriausybėje ir Seime visiškai nebuvo įsigilinta į mūsų verslo specifiką. Degalai yra tarsi žaliava, būtina sėkmingai transporto verslo veiklai. Krovinius gabenantis vežėjas yra suinteresuotas, kad pigesniais degalais iš Rytų šalių pripildytas vilkikas įveiktų kuo didesnį atstumą veždamas krovinį į Europą ir kuo vėliau tektų pildyti bakus brangiais degalais Senajame Žemyne. Tad jokiu būdu jis neleis, kad bent lašas pigesnio kuro dingtų ar būtų nupiltas pakeliui. Transporto įmonių savininkai diegia sudėtingą vilkikų sekimo įrangą, degalų lygio matuoklius, įmonėse vykdoma griežta kuro kontrolė. Nuo to priklauso ir Lietuvos vežėjų konkurencingumas, kurį padidina galimybė įvairiose šalyse įsigyti degalų mažesnėmis kainomis ir susigrąžinti svečiose valstybėse sumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Tai didina galimybes išlikti sunkioje kovoje dėl tarptautinių rinkų.
Kitas mitas, nuolat kartojamas kai kurių valdžios vyrų yra tas, kad vežėjai esą pirkdami degalus svetur nemoka mokesčių mūsų Tėvynėje. Statistikos departamento duomenimis, kelių transporto sektorius sukuria didelę Lietuvos BVP dalį ir į šalies biudžetą įvairių mokesčių pavidalu kasmet suneša milijardus litų. Ignoruojamas faktas, kad kasdien šį darbą atlieka daugiau kaip 60 tūkst.
vairuotojų ir dešimtys tūkstančių kitų darbuotojų. Negi tokios didelės dalies darbingų, mokesčius mokančių piliečių likimas vienu politikų kirčiu bus suluošintas tenkinant siaurus naftos prekeivių interesus? Kokia dalis jų po tokio sprendimo atsidurs darbo biržoje, tapdami finansine našta valstybei?
Labiausia mus neramina tai, kad prieš siūlant imtis ribojimų visiškai nebuvo pasverta kaip tai atsilieps tranzito srautams ir mūsų galimybėms konkuruoti su Rusijos, Baltarusijos ir kitų, pilnais bakais į Lietuvą pagal dvišales sutartis galinčių įvažiuoti valstybių, vežėjais. Mes negalime sutikti su tuo, jog priimdama minėtus degalų įvežimo apribojimus Vyriausybė mus pasmerktų ilgoms ir kankinančioms patikroms pasienyje, o mūsų konkurentai iš Rytų pro šalį švilptų su pilnais bakais degalų, nelaukdami eilėje kol į baką matavimo liniuotę įmerks muitininkas. Jau esame įpratę, kad sankcijų ir diskriminacinių priemonių prieš mus imasi Rusijos muitinė, tačiau net baisiausiame sapne nesapnavome, kad mus ims skriausti gimtosios šalies Vyriausybė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Netikėjome ir tuo, kad taip aklai gali būti aukojami Lietuvos, kaip tranzito valstybės ilgalaikiai interesai, užleidžiant pozicijas Latvijai ir Estijai, kur jokių degalų įsivežimo apribojimų nėra. Juk krovinių srautai pasuktų būtent į šių šalių miestus ir uostus. Ar skaičiuota, kokie gali būti praradimai, kuriuos neišvengiamai patirs Lietuvos biudžetas dėl minėtų priežasčių? Ar jie nebus
didesni už planuojamą surinkti papildomą degalų akcizą?
Galiausiai ar politikai pasiūlę ir priėmę tokį vežėjus diskriminuojantį sprendimą yra pasirengę prisiimti asmeninę atsakomybę už galimą žalą valstybei ir verslui?
Mečislavas Atroškevičius
Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos Tarybos pirmininkas
Sigitas Žilius
Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius