2016 m. sausio mėnesį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo – Rumunijos piliečio, kreipimąsi, kuriuo buvo skundžiamasi dėl jo, kaip darbuotojo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą bei susirašinėjimo slaptumą pažeidimo. Pareiškėjas skundėsi, jog darbdavys tikrino jo asmeninį susirašinėjimą, vykdomą darbo vietoje per Yahoo Messenger. Šiame sprendime EŽTT konstatavo, kad darbdavys savo veiksmais darbuotojo teisės į privatumą nepažeidė. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokia darbdavio teisė nėra absoliuti, EŽTT įvardijo sąlygas, kurioms esant tokie darbdavio veiksmai nelaikomi pažeidimu.
Minėtas EŽTT sprendimas neabejotinai aktualus ir transporto sektoriui. Transporto sektoriaus darbuotojų veikla neatsiejama nuo informacinių technologijų naudojimo. Krovinių paieškos vykdomos virtualiose transporto biržose, aktyviai susirašinėjama elektroniniais laiškais, bendraujama tokiomis programomis kaip Skype, ICQ, socialiniuose tinkluose Facebook, Yahoo Messenger ir pan. Transporto įmonių darbuotojai disponuoja darbdavių komercinėmis paslaptimis (klientų sąrašai, kontaktinė informacija, kainodara ir t.t.), ne paslaptis, kad dėl šios priežasties darbdaviai nori kontroliuoti darbuotojų veiksmus. Taigi ką reikėtų žinoti darbdaviams, susiruošusiems tikrinti darbuotojų veiklą?
Pirma, darbdavys gali tikrinti tik darbuotojui darbdavio suteiktas ar darbo tikslais sukurtas paskyras, priemones, inventorių. Asmeninės darbuotojo paskyros gali būti tikrinamos tik tada, jeigu įmonės vidiniuose dokumentuose yra įtvirtinti griežti draudimai darbo metu komunikuoti ne darbo tikslais ar naudoti darbdavio priemones ne darbo funkcijoms atlikti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys gali tik fiksuoti darbuotojo jungimosi prie tokių tinklų faktą, bet pats prisijungti prie darbuotojo asmeninių paskyrų darbdavys neturi teisės.
Antra, darbuotojui darbdavio suteiktų ar darbo tikslais sukurtų paskyrų, priemonių, inventoriaus tikrinimas privalo turėti konkretų pagrindą – darbdaviui turi būti kilęs pagrįstas įtarimas, kad darbuotojas galimai daro darbo drausmės pažeidimą. Darbdavys negali savivaliauti ir tikrinti darbuotojo veiksmus tiesiog dėl smalsumo ar siekdamas kažkokios asmeninės naudos.
Trečia, teisė tikrinti aukščiau nurodytas paskyras ir konkretūs tikrinimo tikslai turi būti įtvirtinti vidiniuose darbdavio dokumentuose. Tokiuose dokumentuose turėtų būti aiškiai numatyta, kokie darbuotojų veiksmai su darbdavio suteiktomis priemonėmis ar prieigomis yra leidžiami, o kas darbuotojams griežtai draudžiama.
Ketvirta, darbuotojai turi būti pasirašytinai supažindinti su įmonėje galiojančiais vidiniais dokumentais, įtvirtinančiais konkrečias taisykles dėl darbo tvarkos, naudojimosi socialiniais tinklais, darbdavio priemonėmis, dėl darbuotojų paskyrų, prieigų, inventoriaus tikrinimo tvarkos ir pan. Darbuotojų supažindinimas gali būti daromas tiek įtraukiant tokias nuostatas į darbuotojų pareiginius nuostatus, tiek į darbo sutartis.
Visgi, prieš imantis bet kokių tikrinimo veiksmų darbdaviai neturėtų pamiršti, kad teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą saugoma įstatymų, o bet koks šios teisės pažeidimas yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.