www.vezejugidas.lt
Darbo kodeksas yra gerokai per griežtas. Verslininkai įsitikinę, kad suteikus daugiau laisvės darbdaviams išloštų ir darbuotojai. Leisti laisviau sudaryti terminuotąsias darbo sutartis, mažinti lengvatų dirbantiems tėvams, kurie turi ūgtelėjusių vaikų, ir ne taip griežtai nustatyti darbo dienos trukmę. Tokius pasiūlymus darbdavių atstovai pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
„Darbo kodeksas yra pasenęs ir blogina sąlygas darbdaviams, o kartu – ir darbuotojams. Dėl to ypač kenčia tos įmonės, kurios dirba skaidriai ir laikosi įstatymų. Tačiau apstu ir tokių bendrovių, kurios ignoruoja Darbo kodeksą“, – aiškino Investuotojų forumo – vieno iš pasiūlymų rengėjo – vadovė Rūta Skyrienė.
Parankiau būtų nuleisti reikalavimų darbdaviams kartelę ir sugriežtinti nuobaudas tiems, kurie laužo įstatymus.
Pensija – galimybė atleisti
Verslo atstovai siūlo leisti laisviau sudaryti terminuotąsias darbo sutartis. Dabar darbdaviui privaloma pagrįsti, kodėl darbo vietą jis garantuos tik laikinai. Verslo atstovai siūlo atsisakyti tokios išlygos ir leisti, sutarus abiem pusėms, laisvai rinktis terminuotąją sutartį.
Maksimalus darbo terminas tokiu atveju siektų iki 2 metų. Tačiau būtų galima sutartį pratęsti dar kartą – dar iki 2 metų, bet ne ilgiau nei 4 metams iš viso.
„Darbdaviams tai suteiktų daugiau laisvės. Jie būtų tikri, kad nebus suvaržyti, jei norės atleisti darbuotoją. Anksčiau buvo leidžiama sudaryti tokias sutartis šalių susitarimu. Rezultatas akivaizdus – buvo sukurta kur kas daugiau darbo vietų. Tad darbo rinka dėl to tik išloštų“, – įsitikinusi R. Skyrienė.
Verslo asociacijų atstovai siūlo greta kitų priežasčių atleisti darbuotoją įrašyti ir senatvės pensiją, įpareigojant darbdavį išsaugoti darbo vietą ir įdarbinti kitą žmogų.
„Tai darbdavio teisė – jei jis nenori, pensininko gali ir neatleisti. Tačiau šitoks pakeitimas būtų naudingas jauniems darbuotojams, ypač kai jaunimo nedarbas milžiniškas. Tokia nuostata galioja daug kur Europoje“, – aiškino teisininkas Ramūnas Petravičius.
Svarbesnis atlygio dydis
Verslo atstovai pataria keisti ir įspėjimo terminą bei išeitinių kompensacijų tvarką atleidžiant darbuotoją. Anot jų, būtų parankiau kompensacijų dydį ir įspėjimo terminą nustatyti remiantis vieninteliu kriterijumi – darbo stažu įmonėje.
Jeigu įsigaliotų siūloma tvarka, atleidžiant žmogų, dirbusį iki metų, išeitinė kompensacija nebūtų mokama, o įspėti pakaktų prieš mėnesį. Ilgiau nei metus dirbę žmonės gautų nuo 1 iki 4 vidutinių darbo užmokesčių siekiančias išeitines kompensacijas.
Kuo didesnis stažas, tuo anksčiau darbuotojas turėtų būti įspėjamas apie laukiančias permainas: terminas siektų nuo 1 iki 3 mėnesių. Dabar galiojanti atleidimo sistema numato išimčių tėvams, turintiems jaunesnių nei 14 metų atžalų. Jiems taikomas įspėjimo prieš 4 mėnesius terminas.
Pasak R. Petravičiaus, tai nesąžininga kitų įmonės darbuotojų atžvilgiu.
„Tokios garantijos veikia prieš pačius darbuotojus, mat tų, kurie turi vaikų iki 14 metų, nebenori patys darbdaviai. Tai – perteklinė garantija. Žmonės pereina ten, kur nėra tokios griežtos darbuotojų apsaugos. Tai rodo, kad svarbiau yra atlyginimas, o ne per griežtas Darbo kodeksas“, – įsitikinęs teisininkas R. Petravičius.
Verslo atstovų siūlomame projekte išlieka išlygos tėvams, turintiems vaikų iki trejų metų.
Siūlo riboti darbo savaitę
Darbo kodekso pakeitimų autoriai siūlo atsisakyti ir ribojimo dirbti tiktai 8 valandas per dieną.
„Įsivaizduokite: jums dėl asmeninių priežasčių reikia laisvo penktadienio pusdienio. Sutariate su darbdaviu, kad tas valandas atidirbsite kitu laiku. Tačiau darbdavys tokiu atveju turi mokėti viršvalandžius už kitą dieną. Įdiegus pataisas tai būtų nesunku išspręsti“, – mano teisininkas.
Tiesa, darbdavys privalėtų laikytis tvarkos, kad darbo savaitės trukmė vidutiniškai neviršija 40, o su viršvalandžiais – 48 valandų.
Taip pat verslo asociacijų atstovai siūlo pavėlavus atsiskaityti su darbuotojais darbdaviams taikyti ne vidutinio darbo užmokesčio dydžio sankciją, o skaičiuoti delspinigius pagal specialų įstatymą.
Atidėjo svarstymą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sudaryta darbo grupė dėl Darbo kodekso pataisų sutarti turėjo dar iki šių metų sausio pabaigos.
Pasak SADM atstovų, darbo grupė iki numatyto termino negalėjo pateikti išvadų, nes išsiskyrė jos narių nuomonės. Todėl įvairūs pasiūlymai buvo derinami ir tobulinami toliau.
Trišalėje taryboje Vyriausybės atstovai šį klausimą siūlė svarstyti ir nebedelsti. Tačiau darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų atstovai nukėlė svarstymą į vėlesnį posėdį.
Šalyje gali sumažėti nedarbas
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis:
„Pagrindinės šiuo metu įgyvendinamos struktūrinės reformos Pietų Europos šalyse susijusios su darbo rinkos liberalizavimu, perteklinio ir žalingo reguliavimo atsisakymu.
Vien Ispanijoje nedarbas priartėjo prie 25 proc. ribos. Kitos šalys nekonkurencingos, nes įmonės negali atleisti nekompetentingų darbuotojų, daug laiko sugaišta teismuose arba išleidžia didžiules sumas išeitinėms kompensacijoms.
Panaši padėtis ir Lietuvoje. Darbo kodekse apstu perteklinio reguliavimo nuostatų: kada ir kokias darbo sutartis gali sudaryti darbdavys ir darbuotojas, kokios trukmės turi būti atostogos, kaip kompensuojama už viršvalandžius, prieš kiek laiko reikia įspėti apie atleidimą iš darbo.
Draudimas sudaryti terminuotąją darbo sutartį nuolatiniams darbams gali užkirsti kelią naujoms darbo vietoms sukurti. Tokiu atveju nukenčia visi: žmogus lieka bedarbis, įmonėje sukuriama mažesnė pridėtinė vertė, valstybei nesumokama mokesčių, reikia mokėti bedarbio išmoką.
Darbo kodekso pakeitimai, leidžiantys laisviau sutarti dėl sutarties sudarymo ir jos nutraukimo sąlygų, neabejotinai sukurtų greitesnį nedarbo lygio mažėjimą mūsų šalyje.“
Dėl atlyginimo taip ir nesutarė
Vakar nerimo aistros dėl minimalios mėnesio algos (MMA). Trišalėje taryboje darbdavių ir profesinių atstovų balsais Vyriausybei siūlyta svarstyti MMA didinimą 100 litų – iki 900 litų. Vyriausybė, motyvuodama lėšų trūkumu, MMA nuo liepos siūlo didinti 50 litų – iki 850 litų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad MMA pakėlus iki 900 litų ir nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio, nacionalinio biudžeto išlaidos padidėtų 85,6 mln. litų.
MMA gali būti nustatyta Vyriausybės nutarimu, kai dėl jos sutaria Trišalė taryba. Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius – 670 litų. Paskutinį kartą minimali alga 100 litų buvo didinama 2008-ųjų pradžioje.
Šaltinis: lrt.lt