Žydrė Dargužytė
Birželio 20 d. Seimo Audito komitete vyko posėdis, kuris vežėjams ir nevyriausybinio sektoriaus atstovams sukėlė daug diskusijų: mat visai netikėtai posėdžio dalyviai gavo tokį Asociacijų įstatymo pataisų variantą, kuris, jei būtų priimtas, vėl atvertų kelią įgaliojimų dalijimui bet kam. Vezejugidas.lt pasiteiravo, kaip pasiūlytą pataisą vertina Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Pateikiame jo nuomonę.
„Prieš atsakant į šį klausimą, reiktų aptarti kontekstą. Tie, kurie pasisako už įgaliojimų dalijimą bet kam, teigia, kad jei bus kitaip, tai neva mažos įmonės nebeturės galimybės deleguoti savo balsų, kai patys negali dalyvauti. Manau, kad tai tam tikras demagoginis pasisakymas.
Valstybėje pirmiausia reikia užtikrinti procesų skaidrumą. Imkime kaip pavyzdį miūsų Seimą: kodėl įstatymo leidėjas priėmė normą, kuri neleidžia vienam Seimo nariui balsuoti už kitą? Juk akivaizdu, kad tai veda prie negerų dalykų, nes kiekvienas narys turi savų interesų.
Panašiai yra ir su nevyriausybiniu sektoriumi. Nevyriausybinis sektorius turi funkcionuoti labai skaidriai, nes jis normaliose valstybėse turi labai didelę įtaką – į nevyriausybinio sektoriaus atstovų nuomonę atsisžvelgiama priimant įstatymus, taigi šio sektoriaus atstovavimas turi būti labai skaidrus.
Kai žmonės sako, kad jie negalės dalyvauti, tai kyla klausimas, ar jie suinteresuoti dalyvauti? Netikiu, kad visuotiniam susirinkimui įmonė negali deleguoti savo darbuotojo. Kas atsitinka, kai atiduodi savo balsą kitam? Tu nebedalyvauji procese. Susirinkimo metu juk gali būti pateikiama įvairių argumentų, vyksta diskusija. O kai atiduodi įgaliojimą balsuoti, tai jį gavęs žmogus gali priimti tokį sprendimą, kokį nori jis, o ne tokį, kokio galbūt norėjo įgaliojimą davęs asmuo. Pasitaikydavo tokių atvejų, kai masiškai kai kuriose asociacijose vienas asmuo turėdavo 30 balsų… Vienas, kitas po tiek – ir penkių žmonių grupelė gali valdyti pusę susirinkimo.
Jei kalbėtume apie birželio 20 d. posėdį, tai norėčiau pasakyti, kad, mano galva, jame vyko rimtų jėgų įtaka Audito komiteto nariams, Teisingumo ministerijos atstovui. Aš netgi parašiau raštą Teisingumo ministrui p. Remigijui Šimašiui dėl, mano požiūriu, nevisai etiško jų atstovo elgesio, pristatant ministerijos poziciją. Susidarė įspūdis, kad žmogus peržengė ribas, nuėjo netgi į asmeniškumus.
Žinoma, posėdžio metu buvo išsakyta daug gerų minčių. Kazimieras Uoka, Naglis Puteikis ir kiti labai konstruktyviai diskutavo. Gerai, kad minėto įstatymo pataisų svarstymą atidėjo, nes tikrai reikia geriau pasirengti diskusijoms, kad vėl nebūtų taip, jog nariai gaus naują pataisų variantą, su kuriuo iš anksto nėra susipažinę.
Beje, kreipiausi ir į Seimo Audito komiteto pirmininkę Loretą Graužinienę, dėkodamas, kad mus, kaip darbdavių atstovus, pakvietė, bet išreiškiau nusivylimą, kad turėjome vienokius pasiūlymus, bet netikėtai posėdžio metu buvo išdalintas alternatyvus variantas, kuris mums netinka ir mes nespėjome argumentų kalba stipriau išreikšti savo pozicijos.
Manau, kad vis dėlto posėdyje dalyvavę žmonės suprato, kad pasiūlytas naujasis įstatymo punktas gali pavirsti politinių organizacijų ar finansinių grupuočių įrankiu”.