Pastaruoju metu daugėja dviratininkų sužeistų eismo įvykio metu. Per pirmuosius
penkis šių metų mėnesius Lietuvos kelių policijos tarnyba jau užfiksavo 124 atvejus,
kai nukentėjo dviratininkai. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
sužeistųjų skaičius išaugo 61 procentu.
Draudimo bendrovės „If“ Švedijoje atliktas dviračių avarijų tyrimas rodo, jog
dažniausiai susidūrimai tarp automobilių ir dviračių įvyksta prieš kertant sankryžą.
Dažniausiai eismo įvykiai pasitaiko, kuomet automobilis suka į dešinę (33 proc.),
dviratininkas važiuoja tiesiai dviračių taku, o abiem transporto priemonėms dega
žalia šviesa. Automobilio vairuotojas tuo metu yra sutelkęs dėmesį į automobilių
eismą sankryžoje.
Antra pagal dažnumą pasitaikanti eismo įvykių priežastis yra, kai dviratininkas
atvažiuoja iš kairės pusės dviračių taku – dar prieš kirsdamas sankryžą, o
automobilis važiuoja tiesiai (26 proc.). Incidentai prieš pat sankryžą yra penkis
kartus dažnesni nei ją kertant.
„Pavojus kyla, kadangi dviratininkas mano, jog automobilis prieš sankryžą lėtėja
tam, kad jį praleistų, tačiau jis tik prisitaiko greitį prieš ją kertant. Šis
nesusipratimas sukelia daug nelaimingų atsitikimų. Nors dviračių eismas didėja,
tačiau Lietuvoje vairuotojai vis dar nėra įpratę dalintis keliu su mažesniu greičiu
važiuojančia transporto priemone“ – sako draudimo bendrovės „If“ vyriausioji asmens
žalų ekspertė Alytė Balkuvienė.
Jos teigimu, dėmesingumo stoka, paprastai iš automobilių vairuotojų pusės ir
adekvačiai neįvertintas pavojus iš dviratininkų pusės yra pagrindiniai faktoriai
sukeliantys tokį didelį avaringumą. Svarbu išlikti budriems ir didinti tiek
dviratininkų, tiek automobilių vairuotojų informuotumą apie juodąjį tašką, tai
galėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių.
Su pagrindinėmis priežastimis, sukeliančiomis daugiausiai dviračių ir automobilių
avarijų sankryžose, sutinka ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Linas
Vainius. Jo teigimu, neišspręstas sankryžų kirtimas, projektuotojų klaidos įrengiant
sankryžas ir nepagalvojant apie visus eismo dalyvius, šiuo metu yra pagrindiniai
faktoriai lemiantys tokį didelį avaringumą. „Pavojingiausia, kai prieš sankryžą ar
išsukimą iš pagrindinio kelio dviratininkas juda dešiniu kelkraščiu, o šalia
važiuojantis vairuotojas suka dešinėn ir nepraleidžia tiesiai važiuojančio
dviratininko, taip sukeliant avarinę situaciją. Arba tais atvejais, kai greta kelio
eina dviračių takas ir dviračių tako susikirtimuose su išvažiavimais iš kiemų ar
gretimų teritorijų susiduria dviratininkai ir automobiliai, nepraleisdami vieni
kitų“ – sako L. Vainius.
Dviratininkų atstovo nuomone, keli pasaulyje plačiai naudojami sprendimo būdai,
galėtų padėti sumažinti avarijų skaičių. Jau seniai pasitvirtinę pavyzdžiai, kuomet
dviratininkams sankryžos pradžioje padaryta atskira salelė – išplatėjimas, kad jie
stovėtų prieš automobilius ir pirmi pajudėtų, o vairuotojai juos matytų priekyje ir
suprastų jų manevrus. Taip pat reguliuojamose sankryžose dviratininkams anksčiau
užsidegantis šviesoforo signalas ir jie pajuda pirmi. Visi šie atvejai aprašyti
profesinėje literatūroje, netgi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
rekomendacijose dėl dviračių infrastruktūros. Daug problemų būtų išspręsta, jei tai
būtų kokybiškai ir profesionaliai įgyvendinama.