Ant Lietuvoje veikiančių asociacijų, teikiančių viešąsias paslaugas ar atliekančių viešąsias funkcijas, ne kartą krito tamsus šešėlis. Ne kartą buvo kilę įtarimų, kad jose gali būti švaistomi ar “išplaunami” pinigai.
Pirmininkė vėl nori “vėduoklės”
Ir tokiems įtarimams būta pagrindo, nors dauguma tokių įstaigų, neabejotinai, veikia skaidriai. Bet jose trūksta ne tik valstybės kontrolės, o ypatingai aktyvaus narių dalyvavimo, kurį žlugdė ir gniuždė vadinamosios “vėduoklės”. Taip praminti asociacijos narių balsavimo biuleteniai, kuriuos veikiant senajam įstatymui susirinkdavo įtakingi šulai ir sudėję į vieną krūvą bei išskleidę balsuodavo.
Seimo Audito komitetas pirmininkės Jolitos Vaickienės iniciatyva šiuo metu kaip tik svarsto prieš dvejus metus, dar praeitos kadencijos Seime pateiktas ir į šio rudens sesijos darbų programą neįtrauktas Remigijaus Šimašiaus Asociacijų įstatymo pataisas, kurios gali nublokšti asociacijas atgal į tamsią ir įvairių įtarimų bei nešvarių žaidimų pilną praeitį. Jau šį trečiadienį dėl to bus diskutuojama Seimo Audito komitete.
Po vėduoklėmis slepiasi dešimtmečius
Nežinia kodėl norima grįžti prie senosios, galimomis korupcijos apraiškomis pasireiškusisos, Asociacijų įstatymo redakcijos, kuri panaikintų sunkiai kurtą skaidrią asociacijų veiklos teisinę bazę.
Pasak įvairių organizacijų ir asociacijų atstovų, senosios tvarkos grąžinimas reikštų nenutrūkstamą “amžinais” jau tampančių asociacijų vadovų įsigalėjimą. Kaip pavyzdį teisės ekspertai pateikia Seimo narių rinkimus. Ir kelia retorinį klausimą, kas nutiktų jei visi Lietuvos piliečiai būtų laisvi savo balso teisę perduoti kitiems asmenims ir leistų už save balsuoti.
Kaip vieną iš tokių “amžinųjų” ir nepakeičiamų vadovų pavyzdžių asociacijų atstovai mini Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ vadovą Algimantą Kondrusevičių, kuris savo poste jau 14 metų. Nepakeičiamumas labai logiškai ir paprastai paaiškinamas, mat būta atvejų, kai A.Kondrusevičius ir jo aplinkos žmonės, dažniausiai tapdavę prezidiumo nariais, ateidavo į asociacijos narių susrinkimus su keliomis dešimtimis įgaliojimų.
Audito komitete svarstomas siūlymas vėl sudarytų sąlygas asociacijų narių susrinkimuose įgaliojimų dalinimui bet kam ir net su jos nariais nesusijusiems asmenims.
Grąžinimą inicijavo ministras
2010 metais pakeistame asociacijos įstatyme buvo numatyta, kad „Asociacijos narys – juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių“.
Buvusio Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus užregistruotose pataisose numatyta, kad sprendžiamojo balso teisė galės būti dalinama į kairę ir į dešinę bet kam. Toks sprendimas būtų žingsnis atgal, kurio taip laukia kai kurių asociacijų esami vadovai, galintys ne tik paveikti rinkimus, bet ir vėliau laisvai manipuliuojantys asociacijų teikiamų paslaugų kainomis.
Teisingumo ministras argumentavo, jog asmenys turi teisę sudaryti sandorius ne tik patys, bet ir per atstovus. Tačiau balsavimas nėra sandoris, tai nėra tas pats kas sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Kad būtų priimtas sprendimas, neužtenka vieno asmens balsavimo, reikalinga balsų dauguma. Būtent dėl balsavimo tvarkos visuotiniame narių susirinkime laužomos ietys audito komitete. Civilinis kodeksas nustato, jog asociacijos dėl balsavimo tvarkos visų pirma turi remtis jų veiklą reglamentuojančiais įstatymais.
Kainas nusistato patys
Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovai dar šių metų kovą įregistravo Asociacijų įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus viešosios įstaigos, asociacijos, teikiančios viešąsias paslaugas, būtų audituojamos. Pasak jų, tik įvedus kontrolę, galima užkirsti kelią pinigų švaistymui, neskaidriam jų panaudojimui ir norui pasipelnyti kitų sąskaita.
Frakcijos nariai mano, kad asociacijų ir viešųjų įstaigų teikiamų viešųjų paslaugų ar jų atliekamų viešųjų funkcijų kainodaros taisykles ir kainas turėtų nustatyti valstybės ar savivaldybės institucija, suteikusi joms teisę teikti tokias paslaugas.
Mat yra pasitaikę įstaigų, kurios teikia tokias paslaugas ar atlieka tokias funkcijas, o už jas moka mokesčių mokėtojai. Tačiau kaip nustatoma kaina ir kodėl ji būtent tokia, niekas argumentuotai paaiškinti negali.
Kur valstybės užsakymas – ten auditas
Tuo tarpu, jei asociacijos ir viešosios įstaigos dirba valstybės lygmeniu teikdamos viešąsias paslaugas ar atlikdamos viešąsias funkcijas, siūloma, kad auditą jose galėtų atlikti Valstybės kontrolė. Jei įstaiga veikia savivaldybės lygmenyje, tai galėtų padaryti patikima audito bendrovė.
Žinoma, jeigu asociacija ar viešoji įstaiga neturi jokių reikalų su valstybės užsakymais ar jos pavedimais, auditas jai nebūtų privalomas.
Mat yra pasitaikė atvejų, kai valstybinę rinkliavą organizavusios viešosios įstaigos, asociacijos, galėjo galimai neskaidriai administruoti surenkamas lėšas, nes pasitikima tuo, kokius duomenis teikia pati įstaiga. O valstybinės institucijos iš esmės netikrina, ar visi duomenys yra tikslūs ir skaidrūs.
Ataskaitos privalo būti viešos
Siūlomose įstatymo pataisose yra ir daugiau priemonių, kurios viešąsias įstaigas ir asociacijas paverstų gerokai skaidresnėmis ar bent jau ant jų neleistų mesti įtarimų šešėlių.
Pavyzdžiui, siūloma asociacijų ir viešųjų įstaigų, teikiančių viešąsias paslaugas ar atliekančias viešąsias funkcijas, metines finansines ataskaitas tikrinti auditoriams ar audito įmonėms. Šias audito paslaugas apmokėtų viešoji įstaiga ar asociacija.
Pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad tai yra būtina, jei siekiame daugiau skaidrumo ir atskaitingumo viešosiose įstaigose ir asociacijose.
Be to, audito ataskaitos būtų viešos, publikuojamos interneto svetainėse. Taip pat numatyta, kad viešųjų paslaugų kaina turėtų būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis.
Yra buvę atvejų, kai nustatyta paslaugų viešųjų įstaigų ar asociacijų paslaugų kaina prasilenkdavo su ekonomine logika, keldavo įtarimų, kad ji nepagrįstai padidinta. Tačiau įrodyti, kad kaina pakelta, yra sunku, nes nepriklausomos kontrolės iš esmės nėra, o valstybė apskritai menkai kišasi į šią sritį, nors cirkuliuoja vieši pinigai.
Šaltinis: www.respublika.lt