Žydrė Dargužytė
2011 m. rugsėjį tarp verslininkų ir žiniasklaidos atstovų pasklido žinia, kad Registrų centras neturi galimybės patikrinti, ar žmogus, kuris uždarąją akcinę bendrovę steigė internetu, tikrai į banko sąskaitą įnešė reikiamą įstatinį kapitalą. Registrų centras kol kas gali matyti, ar sąskaitoje yra įstatinis kapitalas, jei įmonė, steigta internetu, atidarė sąskaitą DNB banke. Registrų centro atstovai patikina, kad vyksta aktyvūs darbai, leisiantys matyti, koks įstatinis kapitalas yra naujos įmonės sąskaitoje.
Apie tai, kokių priemonių ėmėsi Registrų centras, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam įmonių steigimui, kalbamės su šios įstaigos atstovu Aidu Petrošiumi.
„Pernai lapkritį Registrų centras drauge su DNB banku sukūrė ir įdiegė elektroninę paslaugą, suteikiančią galimybę internetu atidaryti steigiamos UAB kaupiamąją sąskaitą ir suformuoti joje įstatinį kapitalą. Naudojantis DNB banko paslauga, nereikia asmeniškai lankytis banke, todėl įmonės steigimas elektroniniu būdu tampa žymiai lengvesnis ir paprastesnis. Atidarant kaupiamąją sąskaitą internetu, automatiškai atliekama įstatinio kapitalo formavimo kontrolė, t.y. Registrų centras elektroninėmis priemonėmis sužino, ar konkrečioje sąskaitoje buvo suformuotas pakankamas steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas ir kada tai buvo padaryta“, – dėsto A. Petrošius.
Vis dėlto to dar nebūtų galima vadinti problemos sprendimu, nes kol kas tokia paslauga gali pasinaudoti tik DNB banko klientai. Anot Registrų centro atstovų, šiuo metu vyksta aktyvios derybos su kitais Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais dėl analogiškos paslaugos teikimo.
„Tikimės, jog jau artimiausiu metu dauguma šalyje veikiančių bankų verslininkams teiks kaupiamosios sąskaitos atidarymo internetu paslaugą, o Registrų centrui – įstatinio kapitalo suformavimo kontrolei būtinus duomenis. Kai kaupiamosios sąskaitos atidarymo internetu paslaugą ims teikti daugiau bankų, bus panaikinta dabar įmonių steigėjams suteikta galimybė atidaryti „nekontroliuojamas“ sąskaitas, kuriose sukauptos įstatiniam kapitalui suformuoti sumos Registrų centras negali patikrinti“, – apibendrina A. Petrošius.
A. Petrošius paklaustas apie tai, kad šį spraga įmonių steigimo elektroniniu būdu procese labai patraukli tarpininkams, kurie steigia ir perparduoda bendroves taip sutaupydami apyvartinių lėšų, sako, jog to, kiek įmonių gali įsteigti vienas žmogus nereguliuoja joks Lietuvos ar Europos Sąjungos teisės aktas.
„Didmenininkais“ pravardžiuojami aktyvūs įmonių steigėjai elgiasi visiškai teisėtai: vieną dieną įsteigia bendrovę, o kitą – perleidžia 100 proc. akcijų paketą naujam savininkui. „Didmenininkas“ gauna atlygį už savo paslaugas, o įmonės pirkėjas sutaupo laiko ir mažiau išleidžia (aut. pastaba – steigiant įmonę internetu naudojami tipiniai steigimo dokumentai, kurių nereikia teikti teisinei notaro patikrai).
Registrų centras yra suskaičiavęs 11 asmenų, kurie per pastaruosius metus internetu įsteigė daugiau nei po šimtą bendrovių. „Didmenininkų“ sąraše yra septynios moterys ir keturi vyriškiai. Registrų centras neturi duomenų apie tai, kad šie ar kiti daug įmonių internetu įsteigę asmenys pateikė melagingus duomenis apie steigiamų bendrovių įstatinio kapitalo suformavimą. Galime tik pasidžiaugti, kad elektroninis įmonių steigimas sukūrė naują verslo nišą ir padeda žmonėms užsidirbti. Be to, „didmenininkų“ veikla populiarina elektronines įmonių steigimo paslaugas, ypač tarp jaunų žmonių“, – sako A. Petrošius.
UAB „Tako plius“ įmonių teisės specialistė Asta Šimkevičiūtė sako, kad kol Registrų centras neturi galimybės patikrinti, ar sąskaitoje yra įstatinis kapitalas, taip atveriamas kelias sukčiavimui.
„Juk taip galima steigti įmones, kurių įstatinis kapitalas nesuformuotas“, – dėsto A. Šimkevičiūtė.
Kol kas belieka laukti, kada komerciniai bankai prisijungs prie įmonių steigimo internetu proceso – Registrų centrui bus teikiami duomenys dėl sąskaitoje esančio įstatinio kapitalo.