www.vezejugidas.lt
,,Ar įmonė gali tolimųjų reisų vairuotojams darbo sutartyse nustatydama 6 darbo dienų savaitę rašyti papildomą prierašą ,,Savaitės darbo laiko trukmė – ne daugiau 56 val., bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 val. Kaip teisingai pildyti darbo sutarties 5 punktą ,,Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė kai įmonėje nustatyta 6 dienų darbo savaitė“, konsultuojame, kad pavyzdinės darbo sutarties formos, patvirtintos 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 11-412), 5 punkte reikalaujama darbuotojui ir darbdaviui aptarti konkrečią darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmę.
Pažymėtina, kad Darbo kodekso (toliau – DK) 144 str. 1 d. reglamentuotas normalus darbo laikas per savaitę – keturiasdešimt valandų. Nagrinėjant DK įtvirtintą darbo laiko teisinį reglamentavimą, išskirtini šie darbo ir poilsio laiko režimai (modeliai):
1) penkių darbo dienų savaitė (DK 147 str. 2 d.);
2) šešių darbo dienų savaitė (DK 147 str. 2 d.);
3) suminė darbo laiko apskaita (DK 149 str.);
4) darbai, kuriuose taikoma pamaina iki 24 valandų (DK 144 str. 4 d.).
Svarbu tai, kad DK 148 str. suteikė įgaliojimus Vyriausybei nustatyti inter alia transporto įmonėse darbo bei poilsio laiko ypatumus. Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte patvirtinti LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 48-2120; 2005 Nr. 64-2291; toliau – Ypatumai). Pagal Ypatumų 11.1 p. maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų tik tuomet, jeigu per 4 mėnesius neviršijamas 48 darbo valandų per savaitę vidurkis. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytas apskaitinis laikotarpis iki 6 mėnesių (Ypatumų 12 p.). Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 ,,Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85“ 6 straipsnį kassavaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų, o bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų. Taigi svarbu tai, kad tolimųjų reisų vairuotojams iš esmės taikomas suminės darbo laiko apskaitos darbo ir poilsio laiko režimas.
Mobilūs darbuotojai privalo būti informuojami apie atitinkamus reikalavimus, darbo tvarkos taisykles ir darbdavių ir darbuotojų atstovų susitarimus, ypač kolektyvines sutartis, sudarytas pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumus ar laikantis Reglamente nustatyto darbo ir poilsio režimo (Ypatumų 13 p.). Nepaisant išimčių dėl maksimalaus darbo laiko, nustatytų Ypatumuose ar Reglamente, mobiliems darbuotojams nustatytas (normalus) darbo valandų skaičius per apskaitinį laikotarpį apskaičiuojamas pagal normalią 40 darbo valandų savaitės trukmę. Įvertinus šias aplinkybes, atsakydami į Jūsų klausimą, konsultuojame, kad darbo sutarties pavyzdinės formos 5 punkte turėtų būti aptariama: taikant suminę darbo laiko apskaitą pagal 2006-03-15 Europos ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 bei Darbo ir poilsio laiko ypatumus kelių transporte, patvirtintus Vyriausybės nutarimu.
Tolimųjų reisų vairuotojams yra nustatyta 6 darbo dienų savaitė. Ar galima darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ne vairavimo laiką pirmadieniais – penktadieniais žymėti 7 val., o šeštadieniais 5 val. sumoje savaitės darbo trukmė 40 val. Kaip teisingai pildyti tolimųjų reisų vairuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį ne komandiruotės metu, kai dirba kitus darbus“, pažymėtina, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 ,,Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-528) patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
Vadovaujantis Ypatumų 14 p., mobilių darbuotojų darbo laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Žiniaraščiai po paskutinio įrašo saugomi 10 metų. Darbdaviai yra atsakingi už mobilių darbuotojų darbo laiko žymėjimą. Paprašius darbdaviai mobiliems darbuotojams pateikia dirbtų valandų žymėjimo duomenų kopijas. Pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 2 p. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas. Pagal Aprašo 3.1 p. darbo laiko apskaitos žiniaraščio darbuotojui skirtoje pirmojoje eilutėje nurodomas faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi, atsižvelgiant į tachografo registracijos lapų/identifikavimo kortelių duomenis (Ypatumų 142 p.).
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašomas faktiškai kiekvieną kalendorinę dieną (t. y. nuo 00 val. iki 24 val., pagal Lietuvos laiko juostą) vairuotojų dirbtas laikas. Vairuotojų darbo laikas (valandomis ir minutėmis) bei neatvykimai į darbą (sutartiniais žymėjimais) žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščio vairuotojui skirtoje pirmoje eilutėje. Trečioje eilutėje įrašomas sutartinis žymėjimas „K“ (komandiruotė (kai išvyka yra įforminta tarnybine komandiruote)) per visas kalendorines dienas, būtas komandiruotėje, įskaitant bendras poilsio ir švenčių dienas. Kai yra naudojamas analoginis tachografas (tachografo registracijos lapai), vairuotojui skirta pirmoji eilutė paprastai užpildoma vairuotojui grįžus iš komandiruotės (pateikus tachografo registracijos lapus). Kai yra naudojamas skaitmeninis tachografas, vadovaujamasi 2010-07-01 Komisijos reglamento (ES) Nr. 581/2010 „Dėl ilgiausių leistinų laikotarpių, per kuriuos turi būti perkelti susiję duomenys iš transporto priemonių ir vairuotojų kortelių“ 3 p., kuris nusako, kad ilgiausias leistinas laikotarpis, per kurį turi būti perkelti susiję duomenys, neturi būti ilgesnis kaip 28 dienų, jei tai yra duomenys iš vairuotojo kortelės. Jeigu vairuotojas atleidžiamas iš darbo, duomenys perkeliami ne vėliau kaip jo atleidimo iš darbo dieną.
Vairuotojo darbo laiką sudaro vairavimas ir taip vadinami „kiti darbai“. „Kiti darbai“ – tai laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra: krovimas; pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės; valymas ir techninė priežiūra; visi kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti arba teisiniams ir kontrolės įpareigojimams, tiesiogiai susijusiems su konkrečia atliekama transporto veikla, įskaitant krovimo priežiūrą, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kitus formalumus, vykdyti; laikas, kuriuo jis negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, kai laukiama krovimo darbų, kai neįmanoma iš anksto numatyti trukmės, tai yra prieš išvykimą arba tik prieš faktinio išvykimo laiką, arba pagal bendras sąlygas, suderėtas socialinių partnerių (Ypatumų 10 p.).
Vairuotojai privalo fiksuoti kitą darbą negu vairavimas tachografo pagalba tachografo registracijos lapuose/identifikavimo kortelėse. Kaip jau buvo minėta, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi, atsižvelgiant į tachografo registracijos lapų/identifikavimo kortelių duomenis (Ypatumų 142 p.). Dienos, kai vairuotojas nevairavo, nei dirbo kitus darbus, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimos sutartiniu žymėjimu „P“ (poilsio dienos).