Dainius Juodelis
Jei paklaustumėte kokio itin žymaus žmogaus, kokia geriausia Dievo dovana duota mums, jis tikriausiai atsakytų – anonimiškumas. Kai atėjus į restoraną į tave niekas nerodo pirštais ir slapčia nefotografuoja. Kai gali ramiai kalbėti telefonu, žinodamas, kad niekas tavęs slapčia nesiklauso, nes niekam nerūpi, ką tu nori pasakyti. Kai kuriems garsiems žmonėms būti anonimiškiems yra svarbiau nei turėti pilnai funkcionuojančias galūnes.
Ar moterys, kurios taip trokšta A. Jolie šlovės, įsivaizduoja, ką reiškia būti fotografuojamai kiekvieną kartą, kai tik išeini iš namų, ir kaip jos reaguotų, jei vietinės moteriško trikotažo parduotuvės darbuotoja po jų apsilankymo iš karto telefonu informuotų žurnalus, kokios spalvos liemenėlę ji nusipirko?
Jei norite žinoti, kaip jaučiasi garsūs žmonės, į artimiausią kavinę ateikite nuogas. Kad suprastumėte, kas yra tikras žmonių susidomėjimas jumis, apsirenkite vaivorykštės spalvomis išmargintais drabužiais ir vakare išeikite pasivaikščiokite po stoties rajoną. Arba jei turite kiek daugiau atliekamų pinigų ir tiesiog trokšte trokštate aplinkinių dėmėsio – nusipirkite baltą „Porsche 911 GT3“. Vien jo neštuvų dydžio spoileris pritraukia daugiau dėmesio nei „Akropolio“ išpardavimų savaitgalis.
Visiškai priešinga istorija yra su „Subaru“. Anktsesni „Subaru“ modeliai nepasižymėjo dideliu sugebėjimu atkreipti į save aplinkinių dėmesį. Jie visiškai susilieja su pilka miestų architektūra. Tiesą pasakius, senesnės kartos „Legacy“ sunkiai pavyktų atskirti nuo šaligatvio trinkelės. Jis netaptų geriau matomas, net jei ant stogo būtų užmauta Loretos Graužinienės galva.
Tačiau pastaruoju metu gamintojas prasikrapštė akis, įkvėpė šviežio oro bei ėmė sukti visiškai nauja dizaino kryptimi. Imtis naujo, modernaus bei akį traukiančio dizaino, konservatyvius japonus, matyt, paskatino vis didėjantis konkurencingumas ne tik technologijų, tačiau ir dizaino srityje. Kur tai atvedė?
Šiandien mane pasitiko naujas modelis, kiek keistu pavadinimu „Levorg“. Anot gamintojo, tai trijų žodžių: „Legacy“, „Touring“ ir „Revolution“ junginys. Kažin ar degčiau dideliu noru papietauti su tai sugalvojusiu žmogumi. Šis modelis turėtų pakeisti iki šiol sėkmingai gyvavusį „Legacy“ universalą. Iš tiesų, šiek tiek sudvejojau, ar mūsų atstovas, prieš įteikdamas raktelius, tikrai kažko nesupainiojo. Automobilį tuo metu matydamas iš priekio ėmiau galvoti, ar tai nėra WRX STI modelis. Didžiulė oro įsiurbimo anga, besikėsinanti pasiglemžti kates bei mažus vaikus, agresyvūs priekiniai žibintai, išraiškingas priekinis bamperis. Deja, tačiau ne. Ir „WRX STI“, ir „Levorg“ priekine dalimi yra kone dvyniai, tačiau automobilių charakteriai yra šiek tiek skirtingi.
Būtent agresyvus automobilio dizainas privertė entuziastingai į jį įlipti bei iš karto leistis į kelionę. Prieš pradėdamas važiuoti įdėmiai išsianalizavau visą saloną. Skirtingai nei senesniuose „Subaru“ modeliuose, dabar naudojamos gerokai aukštesnės kokybės medžiagos. Keliose neesminėse vietose yra panaudotas pigesnis plastikas, tačiau apskritai salonas maloniai žavi puikia surinkimo bei medžiagų kokybe. „Audi“ ar „Mercedes gali miegoti ramiai, nes gamintojas netaiko į jų kokybės standartus, tačiau „Subaru“ šį kartą pranoko patys save. Pasigedau tik tradicinio „Subaru“ stiliaus bruožo – berėmių durelių stiklų. Šį sykį šis išskirtinumas buvo paaukotas, matyt, dėl garso izoliacijos ar kitų praktinių sumetimų. Prieš kokius 15 metų automobilius vertindavau pagal tai, ar durelių stiklas turi rėmą ar ne. Šiuo aspektu „Subaru“ tada man buvo vienas iš geriausių automobilių pasaulyje.
Taip pat salonas yra pakankamai erdvus. Gal kiek kebliau bus aukštaūgiams, tačiau vidutinio ūgio vairuotojas bei keleiviai jausis išties puikiai. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad iš pradžių automobilis buvo orientuotas tik į Japonijos rinką, kur žmonių fizinis sudėjimas yra kiek smulkenis. Gerokai smulkesnis. Dideli langai bei kiek į priekį pastumti statramsčiai garantuoja puikų matomumą į visas puses, todėl salone lengva pasijausti lyg akvariume. Ilgai netrukau, kol susireguliavau savo vairavimo poziciją, mygtuko spustelėjimu užvedžiau variklį ir išvažiavau.
Tokios klasės automobiliui garso izoliacija yra nebloga. Didesnis vėjo bei padangų keliamas triukšmas salone pasigirsta tuomet, kai pasiekiamas daugiau nei 100 km/h greitis. Variklis dirba tyliai bei švelniai. Tiesą pasakius, elektrinės sėdynės reguliavimo varikliukus girdėsite labiau nei patį variklį. O pastarasis čia sumontuotas visai nedidelis, niekur iki šiol nematytas opozicinis 1.6 litro darbinio tūrio su turbina, kuris išvysto 170 arklių galią bei 250 niutonmetrų sukimo momentą. Gamintojas nusprendė nesiūlyti 19 skirtingų variklių variantų. Iš tiesų, gamintojas nesiūlo net ir trijų skirtingų variklių. Šis variklis yra vienintelis, kurį Europoje galima rinktis. Kaip ir pavarų dėžė. Ji irgi tėra venintelė. Šiuo atveju tai yra bepakopė (CVT), automatinė pavarų dėžė. Mažiau pasirinkimo galimybių būtumėte radę nebent sovietinėje bakalėjos parduotuvėje. Beje, europiečiams ši pavarų dėžė buvo pasiūlyta su pavarų perjungimo mentelėmis ant vairo. Skamba keistai, tačiau bepakopė pavarų dėžė turi pavaras. Na, tiksliau tik imituoja jas. Pasirinkus machaninį pavarų svirties režimą, pavarų dėžė imituoja perjungimą, keičiasi tik variklio sūkiai esant tam tikram greičiui. Tai suteikia šiek tiek „sintetinį“ jausmą, taigi tikiu, kad ši galimybė bus naudojama retai.
Mieste variklio galios tikrai užtenka. Jis pakankamai elastingas bei noriai reaguoja į akseleratoriaus paspaudimus važiuojant mažesniu greičiu. Nebūtina pedalo spausti iki dugno, kad būtų pasiekta norima galia. Maksimalus sukimo momentas pasiekiamas jau nuo 1800 variklio sūkių per minutę ir tęsiasi iki pat 4800 sūkių, tad visuomet gausite malonų galios anplūdį bet kuriuo metu. Galios kiek pritrūksta, kai važiuojama kiek didesniu greičiu. Kaip ir minėjau, automobilyje montuojama vienintelė bepakopė automatinė pavarų dėžė, tad važiuojant didesniu greičiu ir nuspaudus akseleratorių, praeina nemažai laiko, kol variklis į tą paspaudimą sureaguoja. Išmatuoti tą laiko tarpą kalendoriaus neprireiks, tačiau norėtųsi, kad kartais automobilis reaguotų greičiau. Automobilis nėra labai lėtas. 100 km/h greitis pasiekiemas per kiek mažiau nei 9 sekundes, tačiau bepakopė transmisija sukuria lyg ant gumos tempiamo greitėjimo pojūtį. Varikis taip pat nėra ir pats ekomoniškiausias. Vietoje deklaruojamų 8.5 l/100 km, bandymo metu mieste buvo pasiekas 12.8 l/100 km vidurkis, kas šiais laikais nėra itin įspūdingas rodiklis.
Manau, kad labiausiai automobilis žavi savo vairavimo savybėmis. Visi varantys ratai, iš „WRX“ modelio pasiskolinta pakaba, tinkamas svorio pasiskirstymas bei puikios padangos sukūrė harmonigą bei šiek tiek provokuojantį derinį. Automobilio sukibimas su keliu yra fantastiškas. Pasivažinėjus vingiuotais užmiesčio keliais, kaip mat tampa aišku, kad „Subaru“ toli gražu nepamiršo ralio varžybose įgautos patirties. Vairas labai aiškiai ir tiksliai perduoda pirštams visą informaciją apie priekinių ratų būklę, todėl vairavimas tampa itin intuityvus. Dėl opozicinio variklio sukuriamo žemo svorio centro, automobilis puikiai susitvarko su posūkiais, nors kartais priekiniai ratai šiek tiek nori slysti į įšorinę posūkio dalį. Spaudžiamas automobilis nesijautė prastai ir puikiai bei užtikrintai atliko visas jam skirtas užduotis. Važiuojant mieste, pakaba dirba pakankamai standžiai, tačiau tuo pat metu puikiai sugeria kelio nelygumus. Tik manyčiau, kad automobiliui su tokia važiuokle reikėtų kiek galingesnės stabdžių sistemos. Stabdžio pedalas yra pakankamai kietas, o norint gauti pakankamą stabdymo jėgą, jį reikia šiek tiek pakankinti.
Automobilis nėra varginantis. Sėdynės kietokos, tačiau fantastiškai patogios ir turinčios labai gerą šoninį prilaikymą. Čia vėlgi spindi sportiška „Subaru“ prigimtis. Kiek visa tai jums kainuos? „Levorg“ kainos svyruoja nuo 26 490 iki 29 900 eurų. Kainų skirtumai nėra labai žymūs, kadangi visais atvejais gausite labai neblogai įrengtą modelį. Brangiausia versija nuo pigiausios skiriasi papildoma palydovine navigacija, odinėmis sėdynėmis, 18 colių skersmens ratais, elektra vadomu stoglangiu. Čia esminiai skirtumai ir baigiasi. Net pigiausias modelis bus aprūpintas smagiais bei patogiais „žaisliukais“. Čia rasite beraktę rakinimo sistemą, dviejų zonų automatinę klimato kontrolę, fantastiškai patogų odinį sportišką vairą su krūva mygtukų, darančių įvairius dalykus, šildomas sėdynes, automatinius valytuvus, galinio vaizdo kamerą, visą įmanomą aktyvią bei pasyvią saugumo sistemą bei tiek USB lizdų, kiek nerasite net galingiausiame stacionariame kompiuteryje. Japonai mėgsta elektrinius žaislus. Galimybių rinktis nėra daug, tačiau tai iš dalies yra gerai. Jį perkant jūsų tikrai nekamuos žvėriškas galvos skausmas tarp galimybės pasirinkti tūkstantį nereikalingų priedų. Bet kokiu atveju gausite absoliučiai viską, ko tik reikia patogiam automobilio naudojimui.
Panašu, kad „Subaru“ anonimiškumas eina į pabaigą. Kiekvienam automobilių gerbėjui šis vardas asocijuojasi su ugnimi besispjaudančiais, ralio lenktynių monstrais, savo neeiliniu varikio garsu sukeliančiais šlapius sapnus. Tačiau visa tai vyko lenkynių trasoje. „Subaru“ gatvėje norėjo būti kuklus, niekam per daug nekrentantis į akį, nes šlovės jam užteko už gatvės ribų. Tačiau šiandien atėjo laikas, kai „Subaru“ panoro pozuoti ir gatvėje. Šiandien jis nori būti pastebimas, siekia neįkyriai išsiskirti iš minios. Ir jam tai puikiai pavyko.