Sandra Kličiūtė, VšĮ “Teisingumo aidas” teisininkė-savanorė
Streikas – tai vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas.
Teisė streikuoti nėra absoliuti, nes streikas yra ne tik priemonė daryti spaudimą darbdaviui ir ginti socialinius bei ekonominius interesus, jis kartu reiškia tikrą, gresiančią žalą darbdaviui ar net tretiesiems asmenims. Taigi streikas laikytinas ultima ratio. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojų teisės streikuoti apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. Toks įstatymas yra Darbo kodeksas (toliau – DK), kurio X skyriaus „Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas“ 76-85 straipsniuose tiesiogiai reglamentuojami streikas, jo teisinis pagrindas ir skelbimas, streikų apribojimai, vadovavimas streikui ir jo eiga, streiko teisėtumas ir kiti su teise streikuoti susiję teisiniai santykiai.
Priimti sprendimą skelbti streiką įmonėje ar jos struktūriniame padalinyje turi teisę įmonėje veikianti profesinė sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos profesinių sąjungų organizacijai, priimti sprendimą skelbti streiką įmonėje arba jos struktūriniame padalinyje turi teisę darbo taryba. Streikas įmonėje skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė: 1) skelbti įmonės streiką – daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų; 2) skelbti įmonės struktūrinio padalinio streiką – daugiau kaip pusė to padalinio darbuotojų.
Priimti sprendimą skelbti streiką šakos lygiu turi teisę šakos profesinių sąjungų organizacijos jų įstatuose nustatyta tvarka, aptarus Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.
Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas nusiunčiant jam šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą. Skelbiant streiką galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedūros metu arba tarpininkavimo metu.
Prieš streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis streikas. Jis negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Įspėjamasis streikas skelbiamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos profesinės sąjungos įgalioto valdymo organo arba darbo tarybos rašytiniu sprendimu be atskiro darbuotojų pritarimo. Apie šį streiką darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas.
Priėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo, kanalizacijos ir atliekų išvežimo įmonėse, apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.
Sprendime skelbti streiką nurodoma: 1) reikalavimai, dėl kurių skelbiamas streikas; 2) streiko pradžia; 3) streikui vadovaujantis organas.
Paskelbus streiką darbdavys ar reikalavimus gavęs subjektas gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas bylą turi išnagrinėti per dešimt dienų. Lietuvoje streikas pripažįstamas neteisėtu, jeigu: 1) jo tikslai prieštarauja Konstitucijai, kitiems įstatymams; 2) paskelbtas nesilaikant DK nustatytos tvarkos ir reikalavimų.
Streiko paskelbimas nesilaikant DK nustatytos tvarkos pripažįstamas tais atvejais, kai: 1) jis buvo paskelbtas negavus reikiamos dalies darbuotojų pritarimo, netinkamai buvo organizuojamas darbuotojų balsavimas dėl streiko skelbimo ar klastojami darbuotojų balsavimo rezultatai; 2) nesilaikyta DK nustatytų darbdavio įspėjimo apie būsimą streiką terminų; 3) kolektyvinis darbo ginčas apskritai nebuvo nagrinėjamas taikinimo komisijoje; 4) skelbiant streiką buvo pareikšti nauji reikalavimai, nebuvę iškelti ir įteikti DK 69 straipsnio nustatyta tvarka (žr. DK 69 str. komentarą). Neteisėtu taip pat laikomas streikas, kuris organizuojamas nesilaikant DK 78 straipsnyje nustatytų apribojimų bei tuo atveju, kai streikui vadovaujantis organas neužtikrina neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinų minimalių sąlygų (paslaugų).
Šią publikaciją parengė VšĮ teisininkė-savanorė Sandra Kličiūtė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.