www.vezejugidas.lt
Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 32,7 mln. Lt šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) tikslinio finansavimo lėšų. Šios lėšos bus naudojamos savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūrai gerinti.
Didelė dalis šių lėšų teko vietinės reikšmės kelių asfaltavimo darbams finansuoti. Kadangi per pastaruosius kelerius metus buvo daug investuota į pagrindinius šalies kelius, todėl šiais metais apie 18 mln. Lt skirta asfaltuoti vietinės reikšmės žvyrkelių ruožams, kurie eina per tankiai gyvenamas vietoves.
Apie 3,5 mln. Lt skirta Elektrėnų ir Jonavos rajonų savivaldybėms, kurių teritorijose bus nutiesti dviračių takai. Elektrėnuose dviračių takas bus nutiestas šalia Elektrinės, Šviesos, Pergalės ir Draugystės gatvių, o Jonavoje – nuo Žeimių iki Vasario 16-osios gatvių.
Toliau finansuojami ir tęsiami projektai – Gariūnų tilto ir Gariūnų gatvės rekonstrukcijai Vilniuje skirta apie 5 mln. Lt.
Taip pat išskirstytos lėšos, kurios numatytos šių metų KPPP programos finansavimo sąmatoje. Jos skirtos Lietuvos kurortų – Druskininkų, Birštono, Neringos ir Palangos – savivaldybėms ir bus panaudotos vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti. Palangos savivaldybė dalį lėšų skirs Kalgraužių gatvei remontuoti, ten įrengti bituminę dangą.
Anksčiau šiais metais paskirsčius rezervines 2012 m. KPPP finansavimo lėšas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, apie 2,5 mln. Lt skirta ligoninių teritorijų keliams ir pėsčiųjų takams, automobilių stovėjimo aikštelėms taisyti (remontuoti), rekonstruoti ar eismo reguliavimo priemonėms įrengti. Toks finansavimas skirtas Respublikinei Šiaulių ligoninei, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, Vilniaus miesto universitetinei ligoninei, Vilkpėdės ligoninei, Tauragės ligoninei, Respublikinei Klaipėdos ligoninei, Respublikinei Panevėžio ligoninei, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, Abromiškių reabilitacijos ligoninei.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, numatyta rekonstruoti geležinkelio ruožą Šeštokai–Marijampolė. Kadangi dalis šio ruožo eina per miesto teritoriją, todėl siekiama pagerinti Marijampolės susisiekimo infrastruktūrą – tam iš KPPP rezervo skirta 3,4 mln. litų. Už šias lėšas savivaldybė planuoja parengti tilto per Šešupę Kalvarijos miesto Vilniaus gatvėje rekonstrukcijos techninį projektą ir atlikti rekonstrukciją, dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolės miesto Aušros ir Gedimino gatvėse rekonstrukcijos techninius projektus, Kazlų Rūdoje rekonstruoti P. Vaičaičio gatvę, kuri jungiasi su rajoniniu keliu Kazlų Rūda–Bagotoji, kapitališkai suremontuoti viaduką per geležinkelį Marijampolės miesto Gamyklų gatvėje ir pačią gatvę, sutaisyti (suremontuoti) Marijampolės miesto Sporto, Saulės gatves, Gedimino ir Vasaros gatvių ruožus.
Taip pat iš rezervo lėšų bus apmokėti Druskininkuose pastatyto tilto per Nemuną ir pravažiuojamojo kelio, kuris jungiasi su krašto keliu Druskininkai–Leipalingis–Seirijai (3 mln. Lt), rekonstruoto viaduko per geležinkelį Tilžės gatvėje Šiauliuose (2 mln. Lt) darbai. Kauno miesto savivaldybei Panemunės per Nemuną tiltui, jungiančiam A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, rekonstruoti skirta 4,7 mln. Lt.
Miestų (išskyrus didžiuosius Lietuvos miestus) ir kaimo gyvenamųjų vietovių kelių ir gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, važiuojamąją dalį nuo borto iki borto prižiūri Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės, o šaligatvius – savivaldybės. Dalies šių valstybinės reikšmės kelių tąsų remontą (rekonstrukciją) Lietuvos automobilių kelių direkcija atliks 2012 m., todėl bendriems projektams įgyvendinti Lazdijų, Kretingos, Rokiškio, Akmenės, Telšių, Ukmergės savivaldybėms, per kurių teritoriją driekiasi valstybinės reikšmės kelių tąsa, skirta dalis rezervo lėšų. Bendromis valstybiniais keliais besirūpinančių institucijų pastangomis siekiama, kad keliai būtų laiku ir kokybiškai prižiūrėti, suremontuoti, rekonstruoti.
Šiuo metu iš viso Lietuvos savivaldybės prižiūri 60863 km kelių ir gatvių. Tik 16,4 proc. jų yra su kieta danga. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 19 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, o 1000 km2 Lietuvos teritorijos – 933,5 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. Neabejotina, kad investicijos į vietinius kelius gerokai pagerins gyvenamųjų vietovių ekologinę situaciją ir žmonių buitį.
Šaltinis: sumin.lt