Žydrė Dargužytė
Neretai versle susiklosto tokia situacija, kai įmonė nori pasiskolinti iš akcininko, o akcininkas nori pasiskolinti iš įmonės. Abu variantai yra įmanomi, tik reikia atsižvelgti į LR Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias paskolų išdavimą akcininkams ir skolinimąsi iš jų.
Civiliniame kodekse, 6.871 straipsnyje, aptarta paskolos sutarties forma. Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Dažnai kylantis klausimas dėl paskolų išdavimo yra šis: ar įmonės direktorius, kuris yra ir įmonės akcininkas, gali pasiimti paskolą iš įmonės, be kito akcininko sutikimo. Reikia pažymėti, kad šio atvejo Akcinių bendrovių įstatymas nereglamentuoja. Ką daryti?
Įmonės steigėjai gali susitarti, kaip ir kokiomis sąlygomis įmonės akcininkai gali skolintis iš įmonės. Palūkanos už paskolą ir kitos susitarimo sąlygos turi atitikti šiuo metu rinkoje esančias sąlygas. Kiekvienas atvejis skirtingas, tačiau specialistai pataria žiūrėti, kaip tai reglamentuoja įmonės įstatai.
Akcinių bendrovių įstatymas aptaria akcininko turtines teises. Pagal jas akcininkas įstatymų nustatytais būdais gali skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto.
Taip pat labai svarbu prisiminti, kad bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio.
Šaltinis: takoplius.lt
