Žydrė Dargužytė
Šiandien, kovo 30 d., Lietuvos nacionalinėje vežėjų asociacijoje „Linava“ vyksta keleivinio transporto atstovų susirinkimas. Vezejugidas.lt tiesiogiai pateikia informaciją iš susirinkimo.
Mindaugas Grigelis, “Linavos” viceprezidentas, pasveikina jubilijatus. Sveikina Molėtų autobusų parko direktorių.
M. Grigelis sveikina Panevėžio autobuso parko direktorių R. Petukauską penkiasdešimtmečio proga. Jis į susirinkimą neatvyko. Noriu pakviesti Telšių autobuso parko direktorių, kad perduotų sveikinimą savo vyriausiam parko vairuotojui p. Kazimierui, kuris autobusų parke dirba jau 49 metus. Netradicinė dalis baigta. Norėčiau pristatyti svečius, atvykusius į susirinkimą. Kas kalbėsite, prašyčiau prisistatyti, kad viskas visiems būtų aišku. Kiek mūsų susirinko? Yra atsiprašiusių dėl vėlavimo. Kviečia p. Valdą Vilūną iš “Saugaus rato”.
“Kviečiu organizuoti vairuotojų šventę Kėdainiuose, tai būtų suneštinis balius, tai nebūtų grandiozinis renginys – toks, kokį mes galime padaryti patys. Jei tai domina, laukiu atsiliepimų. Aš įsivaizduoju taip: yra startinis mokestis, mes darome pagrindinę dalį – kelių eismo taisyklės, teorinis egzaminas, slalumas. “Saugus ratas” tai organizuotų”.
M. Grigelis: “Koks būtų startinis mokestis?”
“Saugus ratas” atstovas: “Preliminariai esame užsakę stadioną rugsėjo 8 d. Nebūtų tai bomba, bet pagal tradicijas galėtume surengti šventę vairuotojams ir svečiams. Jei jūs sutiksite, tai tada pradėsime skaičiuoti pinigus. Gaila, kad pernai neįvyko”.
M. Grigelis: “Gal kažkurią dalį paremtų Finansų ir biudžeto komiteto nariai. Tam biudžete šiuo metu nenumatyta pinigų. Paskaičiuokite, nes mes mėgstame aiškumą”.
J. Stalovickij: “Pasvarstysime tai Taryboje”.
M. Grigelis: “Taip. Kad netrukdytume svečių, kviečiame audito kompanijos “Price water house” atstovę p. Kristiną”.
Kristina Kriščiūnaitė, Mokesčių ir teisės skyriaus vadovė: “Mane jau pažįstate iš ankstesnių susitikimų. Dirbame prie projekto, kad vėl būtų grąžintas PVM lengvatinis tarifas keleivių pervežimo paslaugoms. Mūsų tikslas jau kitą savaitę pradėti susitikimus su savivaldybėmis. Kitas tikslas – kalbėtis su VMI vadovais, reikia jų palaikymo. Kodėl sakau, kad reikia palaikymo? Esu šnekėjusi su VMI atstovais ir jie yra apskritai yra nusiteikę prieš lengvatinius tarifus. Reikia rasti sąjungininkų prieš einant į Ministeriją. Paskui po suderinimo su savivaldybėmis, reikėtų informuoti apie tai žiniasklaidą.
M. Grigelis: “Reikia palaikymo ir pagalbos, nes vieni konsultantai to nepadarys”.
G. Nakutis: “Meras man sakė, kad jau yra įregistruota pataisa dėl lengvatinio PVM tarifo. Nežinau kas užregistravo”.
J. Stolovickij: “Per pastaruosius metus užregistruoti 7 ar 8 projektai”.
M. Grigelis: “Dėkojame ir kviečiu aktyviau dalyvauti”.
M. Grigelis: “Parpašysiu žodį tarti prezidentą A. Kondrusevičių”.
A. Kondrusevičius: “Ačiū, padėtį kolegos žino, pakalbėsiu apie skaičius. Tik noriu pasakyti ,kad mūsų asociacija yra labai stipri, pažiūrėkite kokia kita asociacija du metus atlaikytų vidines kovas. Suradome jėgų pripažinti klaidas, radome resursų taisyti padėtį ir eiti teisingu keliu, mes žymiai pagerinome finansinę situaciją, ją stabilizavome ir esame gerame kelyje, negaliu pasakyti, kad esame jau visai pasveikę, prie to prisidėjo ir buvęs prezidiumas ir daug prie to prisidėjo dabartinis generalinis sekretorius ir dabartinis prezidiumas. Noriu tikėti, kad blaivus protas ir racionalumas nugalės, kad mes dar labiau sustiprėsime. Mūsų nesunaikino tos bėdos, daug kas sakė, kad LINAVA žlugs, bet taip neįvyko. Šiandien esame labai neblogoje situacijoje, negaliu pasakyti ,kad jau išlipome iš duobės, bet turime galimybę eiti į priekį, apie tai plačiau generalinis pasakys. Vienu metu nepakankamai dėmesio skyrėme kitoms problemoms, užkirsti kelią joms atsirasti, grėsmių ir iššūkių yra labai daug. Rusijos Dūmoje norimi priimti įstatymai, sankcijos prieš Baltarusiją, kurios gali skaudžiai atsiliepti, kuro brangimas, tai aibė klausimų, kuriuos turime spręsti, atėjo laikas dirbti sutartinai, o tai, kad kovojome, reikia pamiršti, rinkimai praėjo, turime tai, ką turime, prezidiumas turi dirbti mūsų visų labui, su ateinančiu pavasariu ir ateinančiomis Velykomis”.
M. Grigelis: “Paprašysime pertraukėlės 12.45, iki tol svarstysime įstatų gaires, kviečiu Erlandą MIkėną ir Aureliją Vingrienę”.
Erlandas MIkėnas: “Mieli kolegos, mano pareiga Jus įtikinti, kad mes po eilės metų turime pakeisti įstatus. Visi suprantame, kad asociacija buvo nužygiavusi į šoną, o tai leido dabartiniai įstatai. Yra įvairių kalbų, yra noras su[riešinti krovinininkus su keleivininkais, ten ir mano pavardė minima, aš noriu pasakyti, kad nenoriu karo. Mes norime visi, kad asociacija žygiuotų teisingu keliu, kad gyventume draugiškai, tam tikros jėgos stengiasi kovoti dėl ko? Nebijokime įvardinti – dėl pinigų. Asociacijos gen. sekretorius pristatys biudžetą, kuriame metų pabaigoje yra plius 12 mln. Lt. pateiktas projektas Finansininko buvo numatyta 500 tūkst. Lt”.
V. Adomaitis: “Ne, buvo numatyti tie patys trylika”.
E. Mikėnas: “Vieni nori, kad tie pinigai atitektų kažkam, kiti, kad vežėjams. Mes turime stiprią asociaciją, tik reikia siekius nukreipti teisinga linkme, tokia minėta pinigų suma, panaudota lobizmui, labai daug ką galėtų pakeisti. Vadovauju Teisinių reikalų komitetui, kuriame yra devyni nariai ir dvi advokatos, paruošėme įstatų pakeitimo gaires, kurios turėtų padėti JUms vežėjams. Diskutuokime, kad nebųtų dvi nuomonės, visi siūlykite. Tai – pasiūlymas ir aš tikiuosi gauti daug pasiūlymų. Užbaigdamas noriu pasakyti ,kad asociacija nėra išgijusi pilnai, yra audito išvados, kuriose numatytos pastabos, nurodymai, kuriais turime vadovauti, aš tikiu, kad per pusantrų metų asociacija pajėgi išgyti. Kviečiu advokatę Aureliją”.
Pristato įstatų gaires, prašome žiūrėti čia.
Dėl komercinės veiklos.
Iš salės: “jei komerciškai vadina, tai galima plėsti”.
M. Grigelis: “LINAVOS serviso nebėra, gal kas nežinote?”
J. Daugininkienė: “Tegul būna tokių veiklų komercinių”.
E. Mikėnas: “Mes už pelningus projektus, bet LINAVOS servisas turėjo, kad su juo tik problemos, kol asociacija sustiprės, reiktų palikti projektus esamus, bet nesteigti naujų. Dauguma regionų tam pritaria”.
G. Nakutis: “Veikla gali būti, gal kada reikės? Juk prezidiumas priima sprendimą”.
E. Mikėnas: “Reikia papildyti maksimaliai, kad nereiktų bėgioti po Registrų centrą”.
Dėl informacijos viešumo: “Ta informacija turėtų būti matoma ir už ją gali reikėt susimokėt. Informacija turi būti prieinama, nes kuo mes labiau slepiamės, tuo visiems įdomiau. Už kopijas siūlau mokestį nustatyti”.
G. Nakutis: “Mes nieko nuslėpti negalime – kad susipažinti būtų galima, pritariu, bet tada būtų irgi pasirašomas konfidencialumo raštas. DĖl kopijų – nemanau, kad reikia duoti, nes neaišku, kokiais tikslais jis ima tą informaciją, gali tai sukelti problemų, jei informacija nutekės. Reikia aiškiai įvardinti, kokiais tikslai prašo, prezidiumas turėtų priimti sprendimą, ar duoti tam žmogui tą informaciją”.
J. Daugininkienė: “Mes nedalinome savo įmonės informacijos, nes informacija gali būti netinkamai panaudota informacija. Turi būti asociacijoje konfidencialios informacijos sąrašas. Nepamirškime, kad 20 m. gyvenome kapitalizme… Informaciją narys gali pažiūrėti atvykęs į asociaciją. Turime pasitikėti tais, kas dirba. Jokių kopijų dalinimo negali būti”.
M. Grigelis: “Matyt, yra nesusikalbėjimas. Gal truputį per daug informacija LINAVOJE buvo uždara ir gimė tas reikalavimas viešumo. Aš nenorėčiau ,kad ta informacija būtų dalinama visiems, turėtume susitarti, kas tai yra vieša, bet visos nesiūlyčiau dalinti”.
E. MIkėnas: “Vis tik asociacija turi finansinių problemų, kalba čia neina apie komercines sutartis”.
A. Kondrusevičius: “Manau, kad nuo per didelio uždarumo turime įtarumą. Mano iniciatyva praėjusiam prezidiume buvo nutarta, kad prezidiume galėtų stebėti nariai. Viešumas labai gerai, bet dėl kopijų dokumentų dalijimo – negerai. Jei reikia kažkokių dokumentų rimtam reikalui – duosime tikrai, bet duoti visas kopijas nėra protinga. Viešumas kartais gali būti panaudotas prieš mus pačius. Mūsų yra beveik 1000. Yra tokių, kurie mums visiems gadina gyvenimą. Kalbu apie nesąžiningus krovinininkus. Dėl kopijų esu prieš kaip vežėjas”.
Iš salės: “Reikia paruošti sąrašą konfidencialios informacijos, kai tai išgryninsime, tai visiems gal viskas bus aišku. Kai bus dokumentų sąrašas, tai ir kalbėsime”.
A. Kondrusevičius: “Reikia sudaryti konfidencialios informacijos sąrašą”.
Dėl prezidiumo narių rinkimo regione.
A. Kondrusevičius: “Jei taip bus, tai visi susirinkimai turės būti minikongresai, turės ir kvorumas būti ir t.t.”
J. Daugininkienė: “Per daug sureikšminame, regioniniame susirinkime kvorumas turėtų būti. Balsavimas gali būti ir slaptas, ir atviras. Jei suformuotas visas sąrašas regionuose, ar logiška? Klausimas juristams: jei suformuotas prezidiumas, tai įstatuose turėtų būti, kad kongresas pritaria tam. Mes turime pasitikėti regionu”.
G. Nakutis: “Išrinko regionas – ir viskas. Noriu paklausti, ar ne laikas įteisinti keleivininkų susirinkimą kaip regioninį?”
A. Kondrusevičius: “Iki šiol regioniniuose susirinkimuose nebuvo reikšmės, nes einant į kongresą gaunate vieną balsą”.
J. Stalovickij: “Aš siūlau, kad krovininkai dalyvauja savo susirinkime, keleivininkai – savo, mišrūs – gal ir tam ir tam?”
A. Kondrusevičius: “Jei prezidiumo narys neatitinka reikalavimų pagal įstatus, ar atsistatydina, tai lieka laisva vieta, priklausanti regionui. Pas mus nėra mechanizmo kaip deleguoti tą žmogų į laisvą vietą, aš pritariu minčiai, kad išėjus nariui, reikia žinot, kaip jį pakeist, siūlau kad taptų tas narys, kuris buvo pagal reitingą antras”.
E. Mikėnas: “Seniau Šiauliai visus metus neturėjo prezidiumo nario”.
Iš salės: “Manau, kad reiktų tokiu atveju daryti naują regioninį susirinkimą ir išrinkti naują. Spręstų regionas”.
A. Kondrusevičius: “Logiškas variantas”.
Iš salės: “papildomos išlaidos”.
Dėl kadencijų ribojimo.
G. Nakutis: “Dvi kadencijos po keturis metus”.
E. MIkėnas: “kai išgysime, tai ir padarysime dvi po keturis metus”.
A. Kondrusevičius: “Rotacija gerai, bet… Kodėl buvo dveji metai įvesti? Buvo ilgas laikas, kai generalinis sekretorius turėjo didelę įtaką, jis stipriai reguliuodavo. Kai keturis metus žmogus dirba, jis pradeda priimti sprendimus daugiau savarankiškai, ne visada teisingai, yra ir kitas pavojus – leidžia ilgesnį laiką piktnaudžiauti, bet prezidentui du metai labai mažai, to prašau ne sau, gal p. Mikėnui. Nenoriu ,kad būtų kaip sakė Leninas, mes kiekvienos virėjos neišmokysime valdyti valstybės”.
Iš salės: “Vadybos praktika: pusės metų reikia labai gabiam žmogui būti, kad viską įsisavintų. Vadovų kaitos sąnaudos – didelės”.
IŠ salės: “Prezidentui turėtų likti keturi metai”.
J. Daugininkienė: “Kompromisas – keturi metai po dvi kadencijas, o prezidiumo nariui – du po dvi kadencijas?”
E. Mikėnas: “Manyčiau, kad dviejų metų kadencija pakankama, kol išgysime iš visų bėdų, jei prezidentas teisingai eina pareigas, bus išrinktas vėl”.
Iš salės: “Jei komiteto nuomonė – dveji metai, tai gal kadencijų skaičius mažas? Gal padidiname kadencijų skaičių?”
J. Daugininkienė: “Jei renkame, blogai dirba, galime atšaukti”.
Iš salės: “Man teko dalyvauti rengiant pasiūlymus. Svarbiausia žiūrėti, kad prezidentas ir prezidiumas dirbtų. Dvejus metus niekas nedirba, daug problemų – visi tyli, man svarbu ,kad darbas vyktų, reikia dėti brūkšnį. Na, du ir du – kas čia tokio?”
E. Mikėnas: “Pritariu, kad krovinininkai vis tiek spręs kongrese, o jūs suformuluokite savo nuomonę”.
Iš salės: “Jei spręs krovinininkai, tai kam svarstyti?”
M. Grigelis: “Aš tikrai negalvoju, kad mes nesvarbūs. Visi mes lygūs”.
M. Grigelis: “Išreiškite nuomonę rankos pakėlimu”.
BALSUOJA.
M. Grigelis: “Aš supratau, kad būtų dvi kadencijos po keturis metus?”
Dėl klausimų “nešimo” į kongresą.
Iš salės dauguma pasisako, kad nereikia.
E. MIkėnas: “Toks pasiūlymas gimė dėl to, kad kažkada ruošėmė pataisas ir paskui nieko neįtraukė”.
J. Daugininkienė: “Negalime priimti kongrese sprendimų su jais iš anksto nesusipažinę”.
J. Daugininkienė: “Vesti kongresą kaip menas – tad jei išrinkome, tai ir turi vesti, jei nepasitikime, tai galime atšaukti”.
E. Mikėnas: “Priminsiu, kad iki 2007 m. buvo visi ribojimai, bet mes viską panaikinome gerai pasivaišinę”.
Dėl viceprezidentų rinkimo.
E. Mikėnas: “Jūsų 30 įmonių, o mūsų 900. Keleivinio transporto įmonės turi lygias teises. Bet keleivininkai turi vesti protingą politiką krovinininkų atžvilgiu. Siūloma įtvirtinti, kad iš prezidiumo narių tarpo būtų renkami du viceprezidentai”.
Iš salės: “Prieštarauju. Dėl darbuotojų skaičiaus, transporto priemonių skaičiaus ir sumokamais mokesčiais į valstybės biudžetą”.
G. Nakutis: “Mes kryptingai dirbame kitose srityse, mūsų skirtingi interesai, mes giname viešuosius interesus. Tiek daug ministerijose dalyvaujame, turime trišalią tarybą. Galime daryti tris viceprezidentus”.
A. Kondrusevičius: “Atstovavimo lygis Jūsų interesų yra kitoks, kai ateina kur nors atstovauti viceprezidentas – tai rimčiau skamba. Krovinininkų tai neturėtų žeisti, kad yra keleivinio transporto viceprezidentas. Buvo laikas, kai aš buvau vienintelis asmuo asociacijoje viceprezidentas. Jei, tarkime, Pelėdos nuomonė nesutampa su kažkieno kito, tai nereiškia, kad tai neprotinga”.
J. Daugininkienė: “Po dviejų metų audrų aš jau daugiau visur dalyvauju. Prezidiume mažai mūsų atstovų, du turėtų būti”.
A. Kondrusevičius: “Mes esame jėga, nes atstovaujame visą kelių transportą. Savo įtaka mūsų visuomenės gyvenimui, keleivininkai daro labai didelį indėlį. Vien į skaičių negalima orientuotis”.
J. Daugininkienė: “Kongrese juk visi lygūs. Mes formuojame nuomonę, nenurodinėjame. Jei mes galėtume pašokdinti tuos 900 šimtus, tai gal būtų visai kiti sprendimai. Apie ką aš kalbu – visi žinote”.
M. Grigelis: “Skaidrumą” gal irgi pagimdė informacijos stoka”.
Dėl sprendimų priėmimo prezidiume.
A. Kondrusevičius: “Atkeisti pirmąjį generalinį sekretorių, kaip matėte, buvo nelengva, jis turėjo tam tikrų svertų. Dėl pasiūlymo priimti sprendimą mažesniu narių skaičiumi, gali atsirasti galimybė sužaisti konjunktūrą”.
M. Grigelis: “Manau, kad čia nuomonę pateiks juristai”.
DĖL generalinio sekretoriaus finansinių sandorių apribojimo.
Iš salės: “Suma 20 tūkst. apribojimas generaliniam sekretoriui pakankamai maža, jei žiūrėtume į asociacijos biudžetą. Reikia pavyzdį imti iš viešųjų pirkimų procedūrų”.
Dėl revizijos komisijos.
J. Daugininkienė: “Reikia revizijos komisijos darbo reglamento. Nemačiau, kad kažkur būtų ir auditas ir revizijos komisija”.
E. MIkėnas: “Audito kompanija ir revizijos komisija – du skirtingi dalykai. Asociacijos apskaitą turi vesti buhalterijos kompanija. Dar turime turėti ir auditą, ir revizijos komisiją”.
G. Nakutis: “Finansinis auditas nėra blogai, jis patikrina, ar viskas finansiškai puikiai padaryta, o revizijos komisija atsakinga už tai, ar teisingai panaudojo lėšas pagal patvirtintą biudžetą”.
PERTRAUKA
Mindaugas Grigelis: “Keleivinio transporto sekcijai priklauso 55 įmonės. Dėl įvairiausių priežasčių mūsų gretos yra sumažėjusios. 2011 m. rida nesumažėjo. Pernai situacija tarsi liovėsi blogėti, bet nesėkminga padėtis su PVM mokesčiu, nieko gero nenoro. Dėl PVM – dabar vienas iš svarbiausių klausimų. Pasirinkome konsultantus, bet jie dirba nepakankamai sėkmingai dėl tam tikrų institucijų požiūrio. Kalbinau susisiekimo ministrą p. Masiulį – jie už lengvatinį PVM tarifą. Bet sako, kad šis Seimas vargiai tokį tarifą patvirtins. Šita situacija nenuteikia labai optimistiškai PVM tarifo atžvilgiu. Gerai, kad šiuo metu subsidijos, dotacijos neapmokestinamos PVM mokesčiu.
O bandymų būta. Mes pernai dar PVM mokėdavome, o dabar antras mėnuo nebeturime iš ko. Biudžetas pablogėjo, nebegalime išmokėti PVM mokesčio. Reikia taisyti vietos savivaldos įstatymą, daugelis savivaldybių sutinka, bet pataisų kol kas nėra – niekas neskuba jų padaryti. Mūsų asociacija šiemet kreipėsi į Finansų ministeriją, Seimą, visi tarsi pritaria žodžiu, bet veiksmų nėra. 2011 m. panaikintos nuostatos leidžiantiems pažeidimo metu imti baudą. Kaip tai administruoti? Buvo kreiptasi į Teisingumo ministeriją. Baudų vietoje neimame, “zuikiams” tai geriau, kontrolieriams – sunkiau. Keleivių vežimo nuostatos buvo pakeistos dalinai atsižvelgus į pataisas, 2011 m. balandžio mėnesį. Pakankamai negatyvų rezultatą turi lengvųjų automobilių taksi rinkos liberalizavimas. Tačiau akivaizdžių teigiamų rezultatų aš nematau.
Vietoj to, kad būtų įvesti fiskaliniai tasksi aparatai – viską liberalizavo. Tai vežėjams turi neigiamos įtakos. Tai skatina nelegalų vežėjų darbą. Kaip seniau taip ir dabar mes turime pačią tiksliausią statistiką, kuria galime remtis siūlydami įvairias įstatymų pataisas, kalbant su vietos savivaldos politikais, tai gali padėti pasiekti rezultatų. Aš galiu pasakytui, kad politikai, lygiuodamiesi į Vilnių sako: dar iki Vilniaus skolų jums toli. Dabar keleivinio transporto skyriaus specialistai siunčia visą informaciją apie įstatymų pataisas, įvykius LINAVOJE e. būdu. Tai pakankamai geras komunikavimo būdas. Jei kažko negaunate – sakykite. <…>
2011 m. buvo klasifikuoti 36 autobusai. Tie, kurie pateik4 autobusus klasifikavimui, šiuo metu naudos neturi. Gal pavyks išjudinti ledus, kad klasifikuoti autobusai turėtų tam tikrą prioritetą. Tai parodo autobuso paruošimą klientui. Manau, kad visi vežėjai, kurie turite ką klasifikuoti, kviečiu vardan solidarumo. Galėtume paminėti bendrą projektėlį dėl atšvaitų ir kitų priemonių, kurių pagalba būtų padidintas saugumas keliuose. Jei žmogus matomas, tai jo saugumas kelyje padidėja keliskart. Gruodžio mėnesį buvo įteikti IRU apdovanojimai geriausiems Lietuvos vairuotojams, vairuotojams jų atiteko 14. Mano ataskaita kukli, tačiau pokalbių, diskusijų būta nemažai. Prieš savaitę teko kalbėtis su p. Eligijumi Masiuliu dėl kelių mokesčio padidėjimo. “Linavoje” vidinės problemos sumenkino LINAVOS kaip asociacijos įvaizdį, o tuo naudojasi valdžios institucijos.
Ministras sakė, kad visi vežėjai turi mokėti kelių mokestį, negalima išskirti Lietuvos ir užsienio vežėjų. Bet kalbant apie PVM lengvatą – galima sugrąžinti tuos mokesčius Lietuvos vežėjams, bet vargu ar spėsime ką iki rinkimų padaryt. Dėl degalų kainų – teko skaityti Jurgio Razmos raštą, jis kreipėsi į konkurencijos Tarybą. Jie paaiškino, kad yra monopolija, kad reikia skatinti importą, sudaryt sąlygas kitiems. Degalai kainos nuolat auga. Vidinės problemos neleidžia susikoncentruoti bendrom akcijom. Prašom klausti”.
Iš salės: “Buvo pernai kalba, kad ES programą panaudoti Infrastruktūros objektams, kodėl apie tai tyla? Ministerijos tinklalapyje nieko neparašyta, o liepos mėnesį paskutiniai terminai”.
M. Grigelis: “Kol kas jokių gerų žinių”.
G. Nakutis: “Neoficialiom žiniomis, numatyta dar ES lėšų, viltis yra, kad dar galime įsisavinti”.
M. Grigelis: “Dėl parko atnaujinimo – tarkime, Kauno autobusų parko atveju – atnaujinam parką, jau beveik pusė autobusų pagaminta. Bus seminaras greitu laiku apie biodujų panaudojimą viešajame transporte. Pranešėjų bus iš kelių šalių. Kam įdomu, ateikite, panašu, kad vietų bus”.
Iš salės: “Ar nematote, kad vertėtų pasidomėti, koks modelis bus Taline dėl nemokamo viešojo transporto?”
J. Stalovickij: “Mes tarėmės, kad su estais susitiksime, kad pasidalinsime informacija”.
Iš salės: “Mes su jais kalbėjome, jie už bilietus surinkdavo tik 30 proc., visa kita dengdavo miestas. Patys Transporto departamento atstovai skeptiškai į tai žiūri, laiko tai populizmu prieš rinkimus. Lietuvoje apie tokį modelį, esant savivaldybėms skolingoms, matyt, būtų sunku kalbėti”.
M. Grigelis: “Kauno viešbučiai kol kas nenori apmokėti bilietukų savo svečiams”.
V. Adomaitis: “Trumpai pristatysiu, kas buvo nuveikta, pristatysiu biudžetą. Kai atėjau, patys žinote, kokia buvo situacija sudėtinga, per tą laiką persikėlėme čia, dirbame kartu, kitos patalpos išnuomotos. Nuomos kainos ten nėra didelės. Kitas rimtas dalykas – visų sutarčių peržiūrėjimas, nutraukimas, tarifų mažinimas, paslaugų mažinimas. Daug ką pavyko sumažinti. Mažinome išlaidas ir transportui, ir ryšiams, atlyginimai sekretoriato, jei lygintume su 2010 m., sumažėję 40 proc. Taupymo procesai vyksta, nuo balandžio pirmos atsisakome savo buhalterinės programos. Skelbiame konkursą, pasiūlymai bus surinkti ir pateikti prezidiumui, jie spręs. Kelias buhalteres pasiliksime asociacijoje. Auditorių pateiktos pastabos labai naudingos, į jas atsižvelgsime. Šią savaitę pas mus ir IRU auditas vyko. Kitą savaitę analizuos ir pateiks savo išvadas. Neturėtų būti labai blogas auditas. Šiandien mes labiau susikoncentravę į vidines problemas, bet yra ir išorėje problemų. Jau yra sekretorius transporto politikai ir informacijai, iki kongreso pateiksime transporto politikos planą. Man keleivininkų spręsti problemų nereikia, jie patys su viskuo susitvarko. Asociacija atsisako daugelio komercinių veiklų. Lieka tik kelios – PVM grąžinimas, vizos ir t.t. Mes komercija neužsiimsime. VYksta projektai su “Statoil”, deramės su draudimo kompanijomis. Galvosime, kaip ir keleivininkus įtraukti.
Biudžetas: 2011 m. mums sunkiai sekėsi duomenų suvedimas, iki paskutinės dienos neturėjome 2011 m. rezultatų. Finansininko pateiktas biudžetas nuo audito projekto skyrėsi nežymiai. Reikia sulaukti audito pabaigos ir tada sužiūrėsime biudžetą dar kartą, gal dar kažko neįtraukėme. 2012 m. biudžetas bus kiek mažesnis nei 2011 m. Iš patalpų nuomos gausime apie 300 tūkst., artimiausiu metu bus išnuomotos LINAVOS serviso patalpos. Bendrosios sąnaudos – reklamai šiemet skirta 5 tūkst. Lt, o buvo 700 tūkst. <…> Šiemet meistriškumo konkurso neplanuojame. Dėl ryšių sąnaudų – šiek tiek sumažinome, bet nežymiai. <…> Draudimas automobilių ir pastatų taip pat numatytas biudžete, dar numatyta pinigų apie 60 tūkst. nenumatytiems dalykams. Mes turime neaudituoto pelno ir sausį, ir vasarį, einame pagal šį grafiką”.
E. Mikėnas: “Buvo Darginavičiaus parašyta metų pabaigoje 500 tūkst. Lt pelnas”.
V. Adomaitis: “ne taip, neatsižvelgėte į kai kuriuos dalykus akcentuodamas tą skaičių”.
M. Grigelis: “Taip atsitiko, nes LINAVOS buhalterija “plaukiojo” skaičiuose, sutartys nebuvo registruotos”.
J. Daugininkienė: “Aš optimistė. Du metai “skaidrumo” davė ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Atėjo labai daug informacijos. Aš ramiai žiūriu į tą dalyką – LINAVA turi daug pinigų ir dar turės daugiau. Aparatas, kuris dirba, sugadintas pinigų, aišku, ne visi. Nebuvo gero administravimo. Pinigai buvo naudojami ne taip, kaip reikia. Jei kongrese paduodama biudžeto sąmata, tai organizacija turi laikytis tų rėmų. Nebuvo reikalavimų iš narių biudžetui. Dėl prezidiumo, ar jie žinojo, nežinau, bet kai kas, matyt, labai gerai žinojo, gal turėjo priėjimą prie šitų galimybių. Bet tai sutvarkoma. Komitetas labai daug dirbdavo, prieš tai pirmininkas Biudžeto ir finansų komiteto labai daug dirbo. Po posėdžio mes pasakėme pageidavimą. Išlaidos turi būti aiškios ir to plano reikia laikytis. Jei kažkas yra neekonomiško, reikia optimizuoti. <…> Tam, kas pasirašė OMNITEL sutartį, aš nežinau, kaip tas žmogus “išsivartys”. Gal geriau baudą sumokėti? Dėl juristų – kodėl tiek daug kainuoja samdomi juristai? Dėl buhalterinės apskaitos pirkimo iš išorės – nepritariu. Buvo užduota vyr. finansininkui keletas klausimų, po to aš supratau, kad reikia pirkti paslaugas iš išorės. Reikia, kad prezidiumas įvertintų, ar reikalingas toks vyr. finansininkas. Kai paklausėme, kaip nepateikta ataskaita už 2010 m., jis pasakė, kad nespėja buhalterija. Auditas atėjo su sąrašu, kad negauna informacijos – tam tikrų dokumentų auditui. Gal dėl to, kad tų sutarčių nėra? Ar ne aplaidumas? Problema ta, kad per daug pinigų, o kontrolės nebuvo, dėl to dvejus metus kalbėjome tik apie tai, kad skolininkai turi paskolas. Noriu pasakyti, kad pagal savo veiklą, jei įmonė turi daug apyvartinių pinigų, gal galima taip daryti, kad jie teikia paskolas savo darbuotojams. Taip gal gali būti, bet turi būti tam labai geri reikalavimai, kiek organizacija iš to gali uždirbti. Dabar rūpestis – atiduoti skolas ir pradėti dirbti”.
Iš salės: “Dvi teisininkės reikalingos, nes ir jų nuomonės susikerta. Komitete visi gali pasisakyti, nuomonių aibė, man tik norėtųsi, kad prezidiumas sėstų ir neišsivaikščioti, kol neišspręs. Kas peštynėse laimi? Advokatai. Komitete reikia dalyvauti, žiūrėti, ar norima padaryti, kad įstatai tarnautų vežėjams. Taigi reikia juos padaryti tokius, kad jie būtų tinkami, prezidiumas priims, noriu palinkėti, kad neliktų konfrontacijos. Su p. V. Pelėda diskutuoti šiandien norėjau dėl keleivininkų. Nes neteisinga, kad būtų pasikėsinta į viceprezidento postą. Mindaugas Grigelis tikrai mus gali atstovauti prezidiume. Linkiu dirbti užmiršus tai, kas buvo”.
M. Grigelis: KAs nori pasisakyti?”
G. Nakutis: “Reikia nustoti bartis. Pradėkime dirbti. Tada sutarsime. Dėl mūsų reikalų. Savivaldybės labai daug skolingos, tik laiko klausimas, kada sustosime. Gerai, kad pastangų yra dėl PVM lengvatų, iš Vilniaus savivaldybės tikrai bus palaikymas. <…> Kai dyzelino kaina taip stipriai išaugusi, tai vienas litras du kubiniai metrų dujų gali atstoti litrą dyzelino, tai tikrai pigiau”.
Iš salės: “Dėl PVM projekto – ar mes nepavėlavome? Yra savivaldybių asociacija, gal čia reiktų daugiau dėmesio koncentruoti?”
J. Stalovickij: “Tikimės, kad darbai ta linkme prasidės. Pinigų jie dar jokių negavo”.
Iš salės: “Gaila, kad tuo klausimu iš esmės niekas nepadaryta, reikia rinktis po Velykų, pasikviesti auditorius, taip pat spręsti savo problemas”.
A. Kondrusevičius: “Mes turime po regioninių susitikti su ministru transporto klausimais. Kalbėsimės, kad valdininkai žinotų ir kad mes galėtume jų poziciją žinoti”.
<…>
J. Stolovickij: “Vietiniam susisiekime valstybė nustato tarifą, maršrutą, tolimajam susisiekime kitaip – vežėjas arba dalyvauja konkurse arba nedalyvauja, pats nustato tarifus. Iškovoti, kad tolimąjį susisiekimą dotuotų – nemanau, kad tai realus dalykas”.
L. Skardžiukas: “Dėl kelių – reiktų kelti klausimą kad ir dėl VIA BALTICA. Nieks nebešneka, padarė savižudžių kelią, antrą juostą pamiršo, net tų pinigų, kurių ne daug buvo skirta neįsisavino visų pinigų”.
A. Kondrusevičius: “Turi naudotojas gauti atitinkamą infrastruktūrą už sumokėtus pinigus. JUk sumokėtas akcizas eina infrastruktūros palaikymui ir plėtrai”.
M. Grigelis: “Dėkoju už darbingą dieną”.
Susirinkimas baigėsi 15,52