Donata Juozumienė
Advokatų kontoros Altun ir partneriai A&P law group teisininkė
Nors CMR Konvencija aiškiai detalizuoja tiek vežimo sutarties sudarymo, tiek CMR važtaraščio pildymo tvarką, siuntėjo bei vežėjo atsakomybės ribas, tačiau teismuose vis dar nemažai ginčų, susijusių su kolizijomis tarp vežimo sutarties ir CMR važtaraščio, taip pat dėl netinkamo CMR važtaraščio pildymo, aiškinimo ir taikymo. Vis dar dažnos situacijos, kai ginčai tarp šalių kyla dėl krovinio pristatymo vietos – vežimo sutartyje nurodoma viena krovinio pristatymo vieta, CMR važtaraštyje – kita. Kuriuo dokumentu tokioje situacijoje turi vadovautis vežėjas, vykdydamas vežimą? Kas atsakys už su vietos neatitikimu susijusius nuostolius? Ieškant atsakymų į šiuos klausimus tikslinga aptarti CMR važtaraščio bei vežimo sutarties santykį bei sudėlioti pagrindinius saugiklius vežėjui.
CMR Konvencijos 4 str. numato, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Kaip matyti, CMR Konvencijos nuostatos didesnę reikšmę teikia vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje numatytoms sąlygoms, taigi esant neatitikimų tarp CMR važtaraščio ir vežimo sutarties, turi būti taikomos vežimo sutarties nuostatos. Tačiau transportas – labai dinamiška sritis, po vežimo sutarties sudarymo jos sąlygos gali keistis, CMR važtaraštyje nurodoma kita pristatymo vieta, laikas ir pan. Tuomet įsijungia ir CMR važtaraščio duomenų reikšmė. Be to, būtent CMR važtaraštis yra pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms, turinčioms teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Būtent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu šios institucijos sprendžia apie krovinio pristatymo vietą ir su tuo susijusių teisės normų taikymą.
CMR Konvencijos 6 str. 1 p. išvardyti privalomi važtaraščio duomenys, prie jų priskiriami: krovinio priėmimo vieta, data bei jo pristatymo vieta; gavėjo pavadinimas ir adresas. CMR Konvencijoje nėra tiksliai nurodyta, kuri vežimo sutarties šalis privalo surašyti važtaraštį, praktikoje važtaraštį dažniausiai užpildo siuntėjas, kadangi būtent jam geriausiai žinoma su kroviniu susijusi informacija. CMR Konvencijos 7 str. 1 p. a papunktyje numatyta, kad jei dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų vežėjas patiria išlaidų ir nuostolių, siuntėjas atsako už visus juos. Atrodytų, atsakomybė už klaidingą duomenų nurodymą neabejotinai kyla siuntėjui, tačiau šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį į tokiose bylose formuojamą teismų praktiką, būtent – į mišrios kaltės institutą.
Vykdant vežimo sutartį abi sutarties šalys privalo elgtis atidžiai, rūpestingai, bendradarbiauti viena su kita ir operatyviai teikti viena kitai visą sutarties vykdymui aktualią informaciją. Taigi abi vežimo sutarties šalys yra atsakingos už tinkamą vežimo sutarties vykdymą. Jeigu CMR Konvencijos 7 str. numatyta siuntėjo atsakomybė būtų suabsoliutinta, vežėjui atsirastų daug galimybių piktnaudžiauti teise (pavyzdžiui, pastebėjęs netinkamai užpildytą CMR važtaraštį, vežėjas gali nebendradarbiauti su siuntėju, netgi priešingai, siekti iš siuntėjo klaidos naudos). Siekiant išvengti tokių situacijų kiekviename ginče teismai ir vertina abiejų šalių elgesį vežimo sutarties vykdymo metu.
CMR važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių – tiek siuntėjo, tiek vežėjo. Pasirašydamas važtaraštį vežėjas patvirtina, jog sutinka su jame nurodytais duomenimis. Jeigu į važtaraštį įrašomi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys tarėsi sudarydamos vežimo sutartį, jų neatitiktis vežėjui buvo žinoma ar akivaizdi, o vežėjas tokį važtaraštį pasirašė, toks jo veikimas gali būti vertinamas kaip vežėjo tyčia ar didelis neatsargumas. Esant tokiai situacijai būtų konstatuota mišri vežėjo ir siuntėjo kaltė, taigi vežėjas nebeturėtų galimybės remtis CMR Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, taip pat būtų kartu su siuntėju atsakingas už susidariusius nuostolius.
Kaip jau minėta, dažniausiai siuntėjas į CMR važtaraštį surašo būtinus duomenis, vežėjas daugumoje atvejų netikrina ir neturi galimybės patikrinti visų jame surašytų duomenų teisingumo ir tikslumo, taigi kaip vežėjui apsisaugoti nuo galimų nemalonumų?
Pirma – atidumas. Nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus teismai laikosi nuomonės, jog iš sudarytos vežimo sutarties esminiai duomenys vežėjui visgi yra žinomi – pavyzdžiui, krovinio pristatymo vietos valstybė. Krovinio pristatymo vietos valstybės neatitiktis važtaraštyje ir vežimo sutartyje yra esminė ir aiškiai pastebėtina, taigi jei vežėjas pasirašo važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, laikoma, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiima riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių. Be to, CMR važtaraštis yra standartinės formos, atitinkami jo duomenys, tokie kaip krovinio pristatymo vieta, siuntėjas, gavėjas išdėstyti viename lape ir visada nurodomi konkrečioje jiems skirtoje važtaraščio skiltyje, todėl jų patikrinimas profesionaliam darbuotojui yra palengvintas.
Antra – aktyvumas. Šiuolaikinės technologijos sudaro galimybę vežėjo darbuotojui operatyviai susisiekti su savo darbdaviu, ir, kilus neaiškumų, pasitikslinti bet kuriuos dokumentų duomenis, pagal kuriuos jis prisiima atitinkamus įsipareigojimus ir jų netinkamo įvykdymo riziką. Vežėjui nesant pakankamai aktyviam, teismai gali konstatuoti didelį vežėjo neatsargumą.
Trečia – rizikos įvertinimas. Kiekvienas krovinys vežėjui yra svarbus, todėl dažnos situacijos, kai vykdydamas vežimo sutartį vežėjas aplaidžiai įvertina galimą riziką, galvoja tokios rizikos išvengsiantis. Tačiau, kaip jau minėta, didelis vežėjo neatsargumas gali lemti vežėjo finansinius nuostolius. Todėl pastebėjus neatitikimus CMR važtaraštyje, ar tarp CMR važtaraščio ir vežimo sutarties, vežėjas, nesant galimybės atsisakyti krovinio vežimo, būtinai turėtų daryti atitinkamą žymą važtaraštyje ir fiksuoti visus neatitikimus, dėl kurių šalys nesitarė