Pastaraisiais metais ir ypač po taikiai praėjusių Prezidento rinkimų pastebimas
progresas Baltarusijos vidaus ir užsienio politikoje, taip pat santykiuose su
tarptautinėmis finansinėmis struktūromis, tačiau tai nemenkai kontrastuoja su
blogėjančia vidaus ekonomikos situacija. Apie verslo ir investicinę aplinką
Baltarusijoje vasario 4 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame
specialiame posėdyje kalbėjo Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas
Ignatavičius ir advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujanti partnerė Baltarusijoje
Darija Žuk.
Kalbėdamas apie verslo plėtrą Baltarusijoje, ambasadorius išskiria santykinius
Baltarusijos pranašumus, kurie, nepaisant gana sudėtingos šios šalies vidaus
ekonominės situacijos, gali tiek vietos, tiek investuojančiam verslui sukurti
papildomas pridėtines vertes: darbo jėgos kaštai, resursų dydis ir kaina, santykinai
maža konkurencija kai kuriose sferose.
„Taip pat valstybės pastangos stabilizuoti ekonominę situaciją galėtų padėti
išnaudoti išvardintus privalumus, logistikos grandinių steigimas, abipusė pagalba
siekiant amortizuoti eksporto praradimus bei juos diversifikuoti, pagalba diegiant
sertifikavimo ir standartizavimo įrankius, ieškant partnerių eksportui į
trečiąsisias šalis, kuriant bendrą pridėtinę vertę,“ – sako E.Ignatavičius.
Pasak D.Žuk, jaučiamas kinų, rusų, ukrainiečių investuotojų susidomėjimas
Baltarusija: „Tarptautinės finansinės institucijos ir fondai, tokie kaip Šiaurės
investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, NEFCO, Eurazijos
vystymo bankas pasirengę finansuoti Baltarusijoje plėtojamus projektus. Viešai
paskelbta apie vyriausybės planus šiais metais parduoti akcijų paketus (25 proc.
plius 1 akciją) 56 valstybės valdomose įmonėse.“
Teisininkės teigimu, žvelgiant iš užsienio investuotojų perspektyvos praeitais
metais dėl Baltarusijos rublio nuvertėjimo atpigo darbo jėga – vidutinis atlyginimas
sumažėjo nuo 640 JAV dolerių iki 450 JAV dolerių. Taip pat atpigo nekilnojamasis
turtas – gana patrauklius aktyvus galima įsigyti už protingą kainą. Kaip gana
plačiai diskutuota Lietuvoje, vieninga Eurazijos ekonominė erdvė (buvusi Muitų
sąjunga) leidžia per Baltarusijos rinką pasiekti Rusijos rinką išvengiant tam
tikroms prekių grupėms taikomų sankcijų.
Tačiau iššūkių tolimesnei Lietuvos verslo Baltarusijoje plėtrai taip pat netrūksta:
besitęsianti struktūrinė krizė ir nestabili makroekonominė padėtis, priklausomybė
nuo naftos kainų ir Rusijos ekonominės padėties, vis dar per mažas ekonominio
lankstumo lygis, neapibrėžtaumas finansų rinkoje, infliacija, didelė devalvacijos
tikimybė, protekcionizmas, geopolitinės situacijos įtaka, bloga ekonomikos situacija
pagrindinėse eksporto rinkose – Rusijoje ir Ukrainoje, abipusiai prekybiniai ir
ekonominiai apribojimai.
Ambasadorius E.Ignatavičius sako, Minsko valdžia bando formuoti naują ekonominę
politiką, tačiau nepakankamai ryžtingai. Apie naują ekonominį modelį prakalbta 2015
m. pabaigoje: didelių permainų nenumatoma, tačiau pradėta kalbėti apie perėjimą prie
valstybės įmonių valdymo tobulinimo, valdžios sektoriaus ir verslo partnerystės,
taip pat atsižvelgta į Tarptautinio valiutos fondo raginimus mažinti subsidijavimą,
tačiau ir toliau išlaikoma neefektyvi darbo rinka.
Nors dėl ekonominio nuosmukio oficiali valdžia linkusi kaltę versti užsienio
faktoriams, verslas ir tarptautinių finansinių struktūrų ekspertai pastebi, kad
priežastys yra šalies viduje. Reikalingos sisteminės struktūrinės ekonomikos
reformos, kurios leistų katalizuoti ekonomikos gyvybingumą ir padidinti
konkurencingumą, tačiau šalies valdžia kol kas radikalioms reformoms nepritaria.
***
Pagal prekybos apyvartą Baltarusija yra 7-ta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė,
o bendra prekybos apyvarta tarp dviejų šalių siekia 1,8 mlrd. EUR. Per paskutinį
dešimtmetį Lietuvos-Baltarusijos prekybos apyvarta išaugo 3,5 karto, tame tarpe
Lietuvos eksportas į Baltarusiją išaugo 4 kartus, o Baltarusijos eksportas į Lietuvą
padidėjo 3 kartus. Lietuvos eksportas į Baltarusiją siekia 1,1 mlrd. EUR., arba 4,5
proc. nuo bendrų Lietuvos eksporto apimčių. Lietuvos importas iš Baltarusijos
siekia 744 mln. EUR, arba 2,8 proc. nuo bendrų Lietuvos importo apimčių.