Donata Juozumienė,
Advokatų kontoros Altun ir partneriai A&P law group teisininkė
Vien ieškinio teismui pateikimas dar negarantuoja, jog priėmus net ir mums palankų teismo sprendimą galėsime realiai jį įvykdyti. Galimos situacijos, kai atsakovas perleidžia jam priklausantį turtą, jį paslepia ar sunaikina, atlieka kitus veiksmus ir taip sudaro situaciją, jog teismo sprendimo nebeįmanoma įvykdyti arba įvykdymas ženkliai pasunkėjęs. Siekiant išvengti tokių neigiamų padarinių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas suteikia galimybę pasinaudoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Praktikoje šiuo institutu naudojamasi kone kiekvienoje situacijoje, kadangi laikinosios apsaugos priemonės atsakovui iškart sukelia tam tikrus nepatogumus, šiuo institutu dažnai pasinaudojama tarsi tam tikra spaudimo priemone. Bet nepamatuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti atsakovui skaudžius padarinius: areštuotos sąskaitos ir piniginės lėšos stabdo įmonės civilinę apyvartą, areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas atima galimybę juo laisvai disponuoti, atsakovui priklausančio daikto sulaikymas atima galimybę ne tik naudotis savo daiktu, bet ir gauti iš jo pajamas. Ne paslaptis, kad teismų procesai gali trukti ir keletą metų, o visą bylinėjimosi procesą kabančios laikinosios apsaugos priemonės gali sužlugdyti verslą. Ypatingai tai skausminga mažesnėms įmonėms – pavyzdžiui, vieną lizinguojamą sunkvežimį turinčiam vežėjui pritaikoma laikinoji apsaugos priemonė – šio sunkvežimio sulaikymas. Bylai tęsiantis sunkvežimiu nebus įmanoma naudotis, tačiau lizingo įmokas mokėti reikės, akivaizdu, kad tai tiesus kelias link įmonės žlugimo.
Dažnai susiduriama su transporto srityje dirbančių įmonių konfliktais dėl klientų perviliojimo, nesąžiningos konkurencijos. Tam tikrose bylose aiškiai matyti, kad ieškiniai kartu su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra paduodami specialiai, turint tikslą susidoroti su konkurentu ir išstumti jį iš rinkos. Taigi susiklosto situacija, kai formaliai įmonė yra laimėtoja – jos atžvilgiu ieškinys atmetamas, tačiau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirti nuostoliai, bylinėjimosi išlaidos po teisminio proceso būna taip skausmingai paveikę įmonės finansinę padėtį, kad įmonei tampa sunku konkuruoti ir nesąžiningas ieškovas, net neturėdamas jam palankaus teismo sprendimo, savo tikslą yra pasiekęs.
Tokio piktnaudžiavimo užkirtimui įstatymai įtvirtina saugiklį – nuostolių, kilusių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo institutą. Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Siekiant nuostolių atlyginimo, reikės įrodyti ne tik nuostolių atsiradimo faktą bei dydį, bet ir priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Dėl šios priežasties patartina įrodymus rinkti iš anksto – jeigu sulaukėte, jūsų nuomone, aiškiai nepagrįsto ieškinio ir jums pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, fiksuokite, kaip tai neigiamai veikia jūsų veiklą – pavyzdžiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebėra galimybės įvykdyti pastovius nuolatinių klientų užsakymus; dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negaunamos nuomos pajamos; dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalima parduoti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto realiam pirkėjui arba pažeidžiama anksčiau sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis ir t.t. Fiksuokite ne tik žalą, bet ir piniginę jos išraišką.
Būtina nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga yra ieškinio atmetimas. Taigi teismui priėmus sprendimą, kuriuo ieškinys atsakovo atžvilgiu yra atmestas, ir tam sprendimui įsiteisėjus, atsakovas įgyja teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Kadangi prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas prisiima riziką už savo veiksmus, papildomai ieškovo kaltės nustatyti nereikės. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turės nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga yra pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Kaip matyti, piktnaudžiavimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesunkiai pripažįstamas neteisėtais veiksmais.
Taigi prieš kreipiantis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikėtų įvertinti, ar prašymas yra pagrįstas, ar nepiktnaudžiaujame šia savo teise, nes to nepadarę patys galime patirti sunkius finansinius padarinius. O susidūrus su nesąžiningais ieškovais, tikslinga rinkti duomenis apie patiriamas neigiamas pasekmes ir nebijoti ginti savo teisių.