Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus pajėgumai yra maksimaliai orientuoti į eksportą – tik apie 10 proc. visų pervežimų tenka vidaus rinkai. Įvertinus tai, įmonėms kyla naujų iššūkių, susijusių ne tik su geopolitiniais pokyčiais, bet ir griežtėjančiu veiklos reguliavimu Vokietijoje, Belgijoje ir kitose eksporto rinkose.
Transporto sektorius – tarp naujų iššūkių ir galimybių Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius
Dirbdami tiek su didelėmis, tiek su mažesnėmis transporto ir logistikos įmonėmis matome, kad finansinė šio segmento padėtis yra stabili: bendrovės turi sukaupusios didesnius likvidumo rezervus, įsiskolinimo mastas yra sumažėjęs, o naujas investicijas įmonės vertina labai nuodugniai. Matyti ir tai, kad bendrovės stengiasi labiau diversifikuoti veiklą tiek geografiniu, tiek klientų, tiek vežamų prekių atžvilgiu.
Be abejonės, šiuo metu geriau sekasi toms įmonėms, kurios ir iki naujų Rusijos ir Rusijai skirtų sankcijų turėjo geografiškai diversifikuotą klientų portfelį. Joms atitinkamai lengviau perorientuoti vilkikų maršrutus į kitas rinkas, kuriose jau turi kontaktų ir potencialių užsakovų. Nors daugiausia tai yra įvairios Vakarų Europos šalys, tačiau įmonės, dažniausiai didžiosios, vilkikus suka ir link kitų, tolimesnių šalių – Turkija, Kazachstanas ir dar toliau. Be to,
Lietuvos vežėjai į Rusiją vežė ne tik maisto produktus, bet ir alkoholinius gėrimus, pastarųjų importas nėra uždraustas, tad čia Lietuvos transporto bendrovės dirba toliau, tuo pačiu diversifikuodamos rinkas.
Kita vertus, nereikėtų pervertinti Rusijos rinkos reikšmingumo Europos transporto sektoriui. Nors Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių vežėjai tradiciškai ten buvo patys aktyviausi, į Rusiją važiuojančių Vakarų Europos šalių vilkikų skaičius (~26 tūkst. vilkikų) palyginus su visu vakarų Europos transporto parku (~1,5 mln. vilkikų) yra ganėtinai mažas.
Sukdamos į Vakarus transporto įmonės susiduria su mažesne veiklos rizika, tačiau su mažesne pelno marža, didesne konkurencija. Be to, veiklai įtakos turi ir pokyčiai rinkų reguliavime. Pavyzdžiui, Vokietijoje jau įvestas privalomas minimalus valandinis darbo užmokestis vairuotojams, Belgijoje vairuotojai turi miegoti tik viešbučiuose. Tai didina Lietuvos transporto įmonių sąnaudas. Vis tik visame Europos kontekste Lietuvos vežėjai išlieka pakankamai konkurencingi, taip pat vertinama jų paslaugų kokybė ir profesionalumas. Transporto sektoriuje sukuriama BVP dalis Lietuvoje yra pati didžiausia visoje Europos Sąjungoje, apie 13 proc.
Kita vertus, reikėtų paminėti ir teigiamus pokyčius, pavyzdžiui, nukritusią naftos kainą. Paprastai kuro kainų pokyčiai lėčiau atsiliepia pervežimo paslaugų kainai, todėl dabartinė situacija vežėjams yra palanki ir padeda kompensuoti didesnes sąnaudas ar net tam tikrus užsakymų praradimus Rytų rinkose.
Kadangi įmonės turi sukaupusios stabilias finansines atsargas, todėl apyvartinių lėšų finansavimo poreikis pastaruoju metu yra sumenkęs. Dėl investicijoms būtinų lėšų matome įvairiai besielgiančių įmonių – dalis planus, pavyzdžiui, pirkti naujus vilkikus, atidėjo, kitos investavo ir kreipėsi dėl paskolų. Vis tik labiau apčiuopiamas investicijų srautas šiame sektoriuje buvo juntamas 2013 metais. Kita vertus, vežėjai turi investuoti į savo valdomą parką nuolat, kadangi ES lygiu yra keliami vis griežtesni naudojamų vilkikų techniniai reikalavimai, technika dėvisi. Be to, visada yra tokių bendrovių, kurios plečiasi ir didina savo veiklos apimtis net ir sudėtingesniais laikais.
Šaltinis: seb.lt