ES turi parodyti solidarumą ir padėti vežėjams, nukentėjusiems nuo Rusijos taikomų maisto produktų importo apribojimų, pirmadienio vakarą vykusioje diskusijoje pažymėjo daugelis europarlamentarų. Jie prašė Europos Komisijos pateikti išsamesnę sankcijų poveikio analizę, taip pat leisti skirti didesnę valstybės pagalbą vežėjams arba įsteigti transporto sektoriaus krizės fondą. Vis dėlto keletas EP narių teigė, kad dėl susiklosčiusios situacijos kalta pati ES, kuri pirmoji pradėjo taikyti sankcijas Rusijai.
Pasak ES transporto komisarės Violetos Bulc, nors ES vežėjai iš tiesų buvo paveikti Rusijos importo apribojimų, turimi duomenys nerodo, kad šis poveikis būtų ženklus. Kitaip negu nuo žemės ūkio srityje, ES neturi transporto sektoriaus krizės fondo, o ES ir Rusijos santykiai transporto politikos srityje remiasi dvišalėmis sutartimis, todėl Sąjungos galimybės padėti vežėjams yra ribotos, pridūrė komisarė.
Kadangi ES neturi mechanizmo kovoti su Rusijos apribojimų padariniais, Europos liaudies partijos atstovė iš Lenkijos Elżbieta Katarzyna Łukacijewska kvietė Europos Komisiją leisti ES valstybėms lanksčiau taikyti pagalbos vežėjams schemas. Socialistų ir demokratų atstovė Claudia Tapardel (Rumunija) taip pat ragino Komisiją ieškoti būdų padėti vežėjams.
Tomasz Piotr Poręba (Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija) pažymėjo, kad Rusijos apribojimai yra asimetriški, nes jos vežėjams nėra jokių apribojimų patekti į ES. Kartu jis teigė, kad tai europinio masto problema, todėl Komisija turi rasti būdų sušvelninti padėtį. Liberalų ir demokratų atstovė iš Vokietijos Gesine Meissner siūlė galvoti apie ES transporto sektoriaus krizinio fondo kūrimą.
Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Kostas Chrysogonos (Graikija) kalbėjo, kad dėl sankcijų ir jų poveikio ES transporto sektoriui kalta pati ES, nes ji pirmoji pradėjo sankcijų prieš Rusiją politiką. Jam pritarė Peter Lundgren (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija, Švedija).