Prisiminkime Šiaulių regioninį susirinkimą

March 22, 2012 Naujienos

Žydrė Dargužytė

Tiesiogiai iš Šiaulių regioninio susirinkimo

Šiandien, kovo 22 d., vezejugidas.lt redakcija lankosi Šiaulių regioniniame susirinkime. Apie susirinkimo eigą informuosime tiesiogiai. 

Kęstutis Ambrazas pradeda susirinkimą. Susirinko per 30 žmonių.

Šiaulių regiono VKTI atstovas Virgilijus Statkus: „Laba diena, dėkoju už kvietimą. Pristatysiu praėjusių metų tendencijas, kaip kito transporto parkai, kiek paslaugų buvo suteikta. Paliesiu aktualius klausimus dėl naujovių, ypač dėl licencijavimo. Atsakysiu į klausimus.

Metų tendencijos šalies mastu – 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje buvo registruota 4071 krovinių vežėjas, vežėjų skaičius per metus padidėjo 13% .

Šiaulių regionas yra ypatingas tuo, kad čia daug šaldytuvinių transporto priemonių, pernai išduota 251 ATP sertifikatas, ADR sertifikatų išduota ir pratęsta – 374. Vienkartiniai leidimai į užsienio valstybes – 2011 m. – per 60 tūkst. leidimų. Augimas pernai – plius 26%. Trečiųjų šalių leidimai pernai – 434.

Dėl kontrolės – spaudoje ir televizijoje plačiai propaguojamas verslo naštos mažinimas. VKTI yra pakviesta į Ūkio ministerijos tikrinančių žinybų tarybą, kad generuotų idėjas dėl tikrinimo. Visų pirma, visi tikrinimai turi būti deklaruojami, internetiniame tinklalapyje galite rasti vežėjų, kurie bus tikrinami, sąrašą. Sąrašas sudaromas atsižvelgiant į riziką. Tikrinami pirmiausia tie vežėjai, kurie padaro daugiausiai pažeidimų.

Naujovės – dėl elektroninių paslaugų. Užsisakyti norimas paslaugas leidžiama neatvykus į inspekciją. Aktyviausiai buvo naudojamasi licencijų užsakymo ir pratęsimo paslauga. Pernai tokių prašymų pateikta per 2 tūkst.

Šiuo metu licencijų užsakymas elektroniniu būdu viršija 80 nuošimčių, nesusidaro eilių prie kabinetų. Vėliau vežėjai bus tikrinami jiems pateikiant klausimynus. Inspektoriai pateiks vežėjui klausimus nuo pirmo iki paskutinio ir ten bus tik du atsakymai – taip arba ne. Trečia tendencija, susijusi su verslo sąlygų derinimu yra ta, kad VKTI teiks konsultacijas. Galima teikti užklausimus internetiniame tinklalapyje, klausimus taip pat įmanoma teikti regionų departamentams, galima ir tikrinimo metu. Dar viena naujovė – verslo subjektai per pirmuosius veiklos egzistavimo metus bus tikrinami tik konsultuojant, kad pats verslas „susiorientuotų“. Nuobaudų pirmaisiais veiklos metais nenumatyta,  išskyrus tada, jei yra šiurkščių pažeidimų.

2011 m. Šiaulių departamentas patikrino per 1000 krovininių automobilių. Pernai pažeidimų įmonėse sumažėjo – tik 12 įmonių vadovų buvo surašyti pažeidimų protokolai. Iš penkių patikrintų automobilių pažeidimų randama viename.

Klausimas iš salės: „Nelabai supratau dėl minėtų pašto paslaugų?“

VKTI atstovas: „Tai – Lietuvos pašto paslaugos.“

VKTI atstovas: „Dar noriu atkreipti dėmesį, kad vasario 19 d. Susisiekimo ministras pasirašė įsakymą dėl Vežėjų  profesinės kompetencijos egzaminavimo. Dabar pažymėjimai galios neribotai. Bet tie, kurie išduoti iki tos datos – negalios. Tokių pažymėjimų savininkams reikės laikyti egzaminą.

Dėl vežėjų kursų, vadinamojo EU95 kodo. Primenu, kad jau reikėtų ruoštis ir eiti į tuos kursus. Ten bus 35 val. žinių atnaujinimo kursas.

Vairuotojų pažymėjimuose atsiras kodas, kuris galios penkerius metus.

Paskutinė naujovė – dėl licencijavimo. Pagrindiniai pasikeitę reikalavimai – finansinis pajėgumas, nustatomas pagal nuosavą kapitalą (pagal pateiktą metų balansą). Mes finansinį pajėgumą gauname iš Registrų centro, tai turite pateikti iki kitų metų birželio 1 d.

Jei mes balanse matome, kad nuosavo kapitalo neužtenka, tada mes jums pateikiame informaciją, kad automobilių parko didinti Jums nevalia, kol nepadidinote savo nuosavo kapitalo. Jau buvo tokių atvejų Šiaulių regiono departamente. Jei matome, kad net turimam savo automobilių parkui neužtenka nuosavo kapitalo, tada licencijų kortelių kopijas pratęsiame ir įmonei galime duoti iki  6 mėn. laikotarpį pateikti įrodymus, kad nuosavas kapitalas yra padidintas. Jei po to laikotarpio niekas nepasikeis, tuomet bus svarstomas klausimas dėl vežėjo transporto parko mažinimo“, – kalba VKTI atstovas.

A. Kondrusevičius: „Daug diskutavome su vadovybe, kaip traktuoti finansinį pajėgumą. Problema tiems, kurie atskiria turtą nuo verslo. Tada būna nepakankamas finansinis pajėgumas. Nesutarėme, kaip daryti, ar daryti konsoliduotą balansą. Ponas Žukauskas pasakė, kad ateitume ir jei tai bus sisteminė problema, ieškosime išeities.“

VKTI atstovas: „Dėl buveinės – ten, kur vykdoma veikla, ten turi būti ir įrašas Registrų centre.“

A. Kondrusevičius: „Šiuo klausimu nesutarėme su transporto inspekcija. Nemanome, kad turi būti toks pats adresas.“

VKTI atstovas: „Deja, nuostata yra tokia. Šiaulių regione 36 vežėjai tvarkė dokumentaciją dėl verslo licencijos pratęsimo ir šeši iš jų dėl šio klausimo turėjo problemų.“

A. Kondrusevičius: „Vilniuje buvo atvejis, kad norėjo sustabdyti verslo licenciją. Mane kvietė dėl to, tarpininkavau.“

Alicija Monkevič: „Įmonė įregistruota bute, o savo veiklai nuomojame biurą. Ką daryti?“

VKTI atstovas: „Negerai, žinau, kad įmonėms susidaro problemų, bet tai turi būti tas pats adresas. Tai galioja nuo praėjusių metų gruodžio 4 d.“

UAB „Transmėja“ atstovas: „Kodėl man davėte tik mėnesį įmonės perregistravimui?“

VKTI atstovas: „Galutinis variantas dar nepriimtas. Jei argumentacija bus rimta, tai mes duosime ilgesnį terminą. Dėl profesinės kompetencijos reikalavimo licencijavimo taisyklėse – įmonės savininkas ar jo paskirtas asmuo negali dirbti daugiau kaip dviejose įmonėse, o transporto priemonių negali būti daugiau kaip 30. Jei vežėjas ateina prasitęsti licencijos ar didinti automobilių parko, tai žiūrime, kiek įmonių jis atstovauja ir jam duodame parašyti, kurioms įmonėms lieka atsakingas už krovinių pervežimą, o kitoms išsiunčiame pranešimą, kad jos nebeturi atsakingo asmens. Jei įmonė neturi finansinio pajėgumo ir atsakingo asmens, jei jos bloga reputacija, tada ji neturi teisės vykdyti savo veiklos. Visais atvejais duodame įspėjimą. Dėl automobilių stovėjimo vietos – reikia, kad vežėjas turėtų ne mažesnę kaip 60 kvad. metrų vietą dešimčiai transporto priemonių. Jei vežėjas nuomoja aikštelę iš kito asmens, jis turi mums pristatyti nuomos sutartį, kuri nebūtinai turi būti registruota Registrų centre.“

Gintautas Ramaslauskas, „Linavos“ sekretorius transporto politikai ir informacijai: „Noriu pasakyti, kad dėl buveinės nei reglamentas, nei licencijavimo taisyklės nereglamentuoja, kad adresai sutaptų. Kreipėmės į Teisingumo ministeriją ir manome, kad šį klausimą išspręsime.“

„Linavos“ projektą vežėjams pristatyti  kviečiamas svečias iš „Statoil“. Jis pristato įmonės degalų korteles.

„Nuo balandžio pirmos dienos „Linavos“ nariai gali piltis degalus geresnėmis sąlygomis. Reikės pateikti prašymą ir parašyti, kad norima prisijungti prie „Linavos“ projekto. Kitiems, jei iki šiol naudojosi ne „Statoil“ paslaugomis, reikės sudaryti sutartį. Norint gauti kreditinę kortelę, reikės pateikti balansą už 2011 m.

Kęstučio Ambrazo ataskaita: „Iš tikrųjų esu naujas prezidiumo narys, man ši veikla buvo nauja.  Nuo pat pradžių stebėjau, kaip vyksta darbas „Linavoje“ ir prezidiume. Ta veikla buvo nukreipta verslo gerovės didinimui. Per tą laikotarpį įvyko devyni prezidiumo susitikimai, diskutuota daugiau nei 80 klausimų. Buvo vienbalsiai priimta 50%  nutarimų. Buvau išrinktas tam, kad atsirastų pokyčių dėl „Linavos“ finansų. Šiandien galime pasigirti pasiekimu, kad šių metų biudžetas buvo toks, kad mes, tikėtina, turėsime per 10 mln. pelno. Su praėjusiais metais rezultatai net nepalyginami, jie buvo pasiekti bendromis prezidiumo narių jėgomis. Esu atsakingas už projektų ir ryšių su nariais komitetą.“

Klausimas iš salės: „Kaip pavyko sutaupyti 10 mln. Lt?“

K. Ambrazas: „Rezultatų buvo pasiekta pasamdžius tarptautinę audito kompaniją, ji atliko pilną finansinę analizę ir pateikė nurodymus, kaip sutaupyti. Įsivaizduokite, jei ateinate į buhalteriją ir buhalterė nepateikia duomenų. Tai kaip rasti „galus“?“

R. Raščius: „Ar tau neatrodo, kad tiek metų viskas buvo grobstoma?“

K. Ambrazas: „Buvo sumažintos išlaidos administracijai. Dėl atlyginimų – buvo priimtas nutarimas, kad sekretoriatas turi atlikti darbuotojų atlyginimų ataskaitą ir sumažinti atlyginimus 30%. Dabar mes bandome sutvarkyti finansus, po to bus kiti žingsniai.“

V. Pelėda: „Biudžetų komitetas darė išplėstinį posėdį dėl finansų, buvo pakviesti visi prezidiumo nariai. Kodėl nedalyvavote ir ignoravote šį posėdį?“

K. Ambrazas: „Aš nesu finansininkas, ir tikrai negaliu dalyvauti visuose komitetų ar tarybų susirinkimuose. Aš gerbiu, kad Jūs padedate to komiteto darbui. Aš taip nespėju kaip jūs, tam yra auditas. Mes skiriame visą dieną audito klausymuisi.“

V. Pelėda: „Kaip balsavote, kai reikėjo nulemti, ar revizijos komisija bus suspenduota?“

K. Ambrazas: „Pirmajame balsavime aš balsavau, kad I. Ostrovskis būtų išklausytas. Juk reikia parodyti toleranciją. Antro balsavimo klausimas buvo toks: ar pasirašyti taikos sutartį su skundą pasirašiusiais vežėjais Sadausku ir Ostrovskiu, kad bus organizuojamas balsų perskaičiavimas. Šeši, tarp jų ir aš – balsavome už šitą nutarimą.“

Iš salės: „Ar pasitiki I. Ostrovskiu?“

V. Pelėda: „Jūsų dėka J. Kuklys suspenduotas.“

A. Kondrusevičius: „Aš norėjau, kad I. Ostrovskis pažiūrėtų rezultatus. Jūs nesutikote, tada žmonės nuėjo į teismą.“

A. Kondrusevičius: „Revizinė komisija atsisakė perskaičiuoti balsus.“

K. Ambrazas: „Vykdomi įstatų pakeitimai, kad ateityje tokių situacijų nebūtų.“

Iš salės: „Įvyko balsavimas. Kam reikėjo perskaičiuoti balsus?“

V. Pelėda: „Kaip manote, ar balsai buvo prižiūrimi saugiai?“

K. Ambrazas: „Balsai yra balsai, aš nežinau saugiai ar ne…“

Iš salės: „I. Ostrovskis nesilaikė  žodžio, ar pasitiki juo?“

K. Ambrazas: „Kaip aš galiu pasitikėti žmogumi? Jis nei mano žmona nei kas…“

„Tiek metų buvo teismai…“

Iš salės: „Kam naudinga ta „marmalynė“?“

Iš salės: „Po kažkurio kongreso buvo sunaikinti balsai. Kodėl tai buvo padaryta? Kai sunaikino blogai, kai nesunaikino – irgi blogai. Kodėl bijojote balsų perskaičiavimo? Tai padarė antstolis su vežėjais, ir paaiškėjo, kas yra dabar.“

A. Kondrusevičius: „Dalis žmonių balsų skaičiavimo protokolo nepasirašė. Apie tai kongresas nebuvo informuotas. Atėjo M. Kapleris ir informavo kongresą apie rezultatus, apie tai, kad būta nesutarimų, bet kad yra nepasirašytų protokolų nieko nesakė.“

Iš salės: „Jei kongresas patvirtino rezultatą, tai kam dar kartą reikėjo skaičiuoti?“

A. Kondrusevičius: „Vienintelis mano išrinkimo protokolas yra pasirašytas visų.“

K. Ambrazas: „Tam yra įstatų pakeitimo gairės, kad ateityje to nebūtų.“

Iš salės: „Ar prezidiumas teisėtas?“

K. Ambrazas: „Aš nesu juristas.“

A. Kondrusevičiaus pranešimas: „Iš tikro, kolegos, šis prezidiumas, nors ir kyla įtampa, yra darbingas ir padarė neblogų darbų. Daug kas mane kaltina. Ponas Vidmantai, nereikia savo nuomonės piršti, jie gali susiorientuoti. Jūs dvejus metus peršate mintį ir bandote savo tiesą įrodyti kaip „tėve mūsų“. Kolegos, kurie vadinami aktyviaisiais, mano iniciatyva buvo pasiūlyti į pagrindinius komitetus. Jei šito nenorėčiau, nebūčiau siūlęs. Mano iniciatyva prasidėjo „Linavos“ serviso reikalų viešinimas. Tik 2010 m. pabaigoje aš gavau informaciją iš IRU, kad turime problemų ir pradėjome jas spręsti. Mano klaida, kad nelabai tinkamai pasirinkau generalinio sekretoriaus pareigoms eiti Baranauską, jo charakterio savybės neleido įgyvendinti programos, kurią buvome numatę. 2011 m. buvo pelningi V. Adomaičio dėka. Negerai, kai mes problemas skelbiame visam pasauliui – ir Seimui, ir Vyriausybei. Stipri „Linava“ reikalinga tik vežėjams, kitiems – konkurentams ir organizacijoms – reikalinga silpna asociacija. Mes teisingame kelyje ir turime galvoti, kad problemų viešinti nereikia, tai neracionalu. Net ir kalbos apie įvairius dalykus su VKTI, jau  yra progresas. Kreipiamės į įvairias institucijas, kad palengvintume vežėjų dalią. Daug iššūkių mūsų laukia. Daug kam nerimą kelia Rusija dėl siūlomų nuobaudų už leidimų sistemos pažeidimus. Pernai nebuvo Dūmoje priimtas įstatymas ir perduotas į komisiją. Po gegužės mėnesio vėl bandysime „reanimuoti“ ir priimti įstatymo pataisas. Balandžio mėnesio pradžioje vyksime į Maskvą, susitiksime su daugybės institucijų atstovais.“

„Pasak Kondrusevičiaus, rusai pernai pasiūlė naują leidimų rūšį – tai – sūris spąstuose, kurio latviai atsisakė, o estai priėmė. Jei su rusais nesusitarsime, tai nieko gero. Ar sugebėsime su jais kovoti ir ką iš to gausime? Mes su Lenkija kreipėmės į Jungtines tautas, prašydami detalizuoti pervežimo iš trečiosios šalies apibrėžimą. Pagal rusų statistiką 88% pervežamų krovinių yra kroviniai iš trečiųjų šalių. Reikia nuomonės, ar eiti pas rusus su pasiūlymu griežčiau reglamentuoti pervežimo rūšies nustatymą – kokie turi būti dokumentai. Mes siūlėme pakrovimo lapą su Lietuvos muitinės žyma, kad tai krovinys iš Lietuvos. Tą forma nusiuntėme jiems, o rudenį pasiūlė variantą su eksperimentiniais leidimais. Surengsime apklausą ir spręsime ką daryti. Rusai nori, kad jie galėtų turėti įtakos važiavimų skaičiui iš Lietuvos terminalų. Tai pavojus mūsų tranzito ir transporto sistemai.“

V. Pelėda: „Kada Darginavičius nutarė pasirašyti raštą, kad I. Ostrovskis ir K. Sadauskas yra teisūs? Ar žinojote, kad Darginavičius pasirašė raštą, kad revizija ir toliau būtų suspenduota? Ar žinote?“

A. Kondrusevičius: „Žinau dabar. K. Virketis, jei ir buvo pas mus asociacijoje, tai gal sausio  mėnesio pradžioje. Generalinio sekretoriaus nebuvo, tai nepasirašė. Nereikia manęs visagaliu vaizduoti.“

Klausimas iš salės: „Noriu įspėti vežėjus, kad situacija su Baltarusija įtempta, buvo svarstoma dėl papildomų Baltarusijos sankcijų skyrimo. Mes išnaudojame žymiai daugiau leidimų nei baltarusiai.  Jei jie imsis veiksmų – tarkime, dėl leidimų išdavimo per Baltarusiją… Jei baltarusiai suteiks dalį leidimų pariteto pagrindu, tai bus blogai. Aš buvau Užsienio reikalų ministerijoje ir įspėjau, kokios gali būti pasekmės. Rytoj bus priimti sprendimai, aš nenoriu tikėti, kad baltarusiai priims kontrapriemones.“

A. Kondrusevičius: „Jei bus sankcijos, jos bus Lietuvai nenaudingos. Pateikėme kreipimąsi į politikus, kaip elgtis šiuo klausimu.“

A. Monkevič: „Dėl baltarusių naudojamų leidimų kontrolės – jie nežinia kiek kartų gali su tuo leidimu važiuoti.“

A. Kondrusevičius: „Muitininkai ir VKTI atlieka tas funkcijas. Mes norėjome, kad ir kelių policija būtų įpareigota tikrinti leidimus, bet dar nesugebėjome įtikinti.“

A. Monkevič: „Jagminas yra skolingas „Linavos“ servisui 170 tūkst. Lt. Ar skola iš Jagmino išieškota?“

A. Kondrusevičius: „Negaliu pasakyti, ar buvo išieškota. „Linavos“ servisui iškelta byla. Viskas uždaryta, likučiai perimti asociacijos ir sėkmingai parduoti. Dabar tik Vilniuje yra mažos patalpėlės, kuriose prekiaujama likučiais.“

V. Pelėda: „Kodėl neturite krovininės tarybos viceprezidento?“

A. Kondrusevičius: „Siūlėme kandidatą, bet tam siūlymui nebuvo pritarta.“

PERTRAUKA

Generalinio sekretoriaus Vidmanto Adomaičio pranešimas:

„Darbą pradėjau nelengvu metu. Perkėliau skyrių iš Basanavičiaus g. į Jankiškių g., sumažinome atlyginimus, darėme viską, ką įmanoma padaryti. Pradėjęs dirbti susidūriau su neūkiškumu, pradėjau žiūrėti, kokios sutartys pasirašytos. Daugelis sutarčių buvo neregistruotos, dabar yra sutarčių registras. Reikia visiško aiškumo. Dėl transporto – asociacijoje yra daug automobilių.

Sudaryta darbo grupė dėl skolininkų. Nebuvo asociacijoje nei reprezentacijų naudojimo tvarkos, nei komandiruočių tvarkos, kad būtų aišku, kaip lėšos panaudotos. Noriu padėkoti V. Augaičiui, jis man padėjo daug ką suprasti. Be audito pagalbos nebūčiau sužinojęs realios padėties. Asociacija be audito – asociacija be ateities. Biudžetas, kurį pristatysiu, rengtas Finansų ir biudžeto komiteto kartu su audito kompanija. Tai nėra galutinis biudžetas. Auditas turi būti atliktas ir už pirmuosius šių metų mėnesius. Sąnaudos – pernai 48 mln. Lt, šiemet – 30 mln. Lt. Rytoj pasirašysiu įsakymą dėl TIR knygelių vežimo iš Ženevos. Tris kartus sumažinsime knygelių išlaidas. Pernai daug lėšų skirta viešinimui – 700 tūkst. Lt, o šiemet skirsime 5 tūkst. Lt. Spaudiniams išleisime 40 tūkst. Lt vietoj praėjusiais metais išleistų daugiau kaip 300 tūkst. Lt. Kongresui šiemet esame numatę 70 tūkst. Lt.“

Pasiūlymas iš salės: „Dabar ant nugarų „Linavą“ „velka“  TIR „Carnet“ pirkėjai. Ką „Linava“ duoda vežėjams? Knygeles, vizas, atstovavimą. Asociacijoje gana 15 žmonių. PVM grąžinimą gali vykdyti atskira struktūra. Knygelės po 80 Lt dvejus metus galėtų būti, nes mes už jas mokėdami, duodame kaip paskolą“.

Iš salės: „ „Linava“ neturėtų įsivelti į komercinius projektus.“

K. Ambrazas: „Suformuluokite realų pasiūlymą.“

Iš salės: „Reikia atlyginimams turėti du milijonus, o ne penkis.“

A. Kondrusevičius: „Dėl PVM grąžinimo – jei iš tiekėjų paslaugas gauname geromis kainomis, tai, aišku, nereikia, kad asociacija užsiimtų.“

Iš salės: „Gal dar kažkam galite patikėti paslaugas kokias nors, pavyzdžiui, valytojų? Gal dar yra kažkas?“

Iš salės: „Ar žmonės dirba namuose?“

V. Adomaitis: „Taip, dirba namuose.“

V. Adomaitis taip pat pabrėžia, kad nenaudojami automobiliai yra autoplius.lt.

Iš salės: „Kam tos teisinės konsultacijos? Kam tiek daug teisininkų? Kažko reikia atsisakyti.“

V. Adomaitis: „Čia numatyta tik mūsų asociacijos juristams.“

Iš salės: „Kokie yra finansiniai įsipareigojimai?“

V. Pelėda: „Kokios čia finansinės konsultacijos?“

Iš salės: „Ar yra garantinio fondo pinigai?“

V. Adomaitis: „Apie garantinį fondą galėsiu pasakyti po savaitės, atvažiuoja auditoriai iš Ženevos. Šiuo metu yra apie 6 mln. Lt garantinio fondo pinigų.“

 

„Kažkiek buhalterių liks tikrai.“

V. Pelėda: „A. Jurgelevičius gauna daug pinigų. Kaip yra su jam mokomomis sumomis dėl buto Nidoje?“

Kalba Erlandas Mikėnas iš Teisės ir teisėtvarkos reikalų komiteto.

„Šiandien pakeisiu strategiją – vakar prezidentas man sakė, kad aš pažėriau kaltinimų. Aš konstatuoju faktus. Atvykau pristatyti būsimas įstatų pakeitimo gaires. Man labai gaila, kad šiauliečiai gerai gyvena ir nesirenka į susirinkimą. Norėčiau pasakyti, kiek tai yra svarbu, kad mes pakeistume įstatus. Bendromis jėgomis surinksime pinigėlių, sukontroliuosime finansus, bet įstatai nebus pakeisti, todėl rezultatas bus lygiai toks pats.  Nuomonė pasitvirtino dėl to, kad mes turime reikalų su grupe žmonių, dabar pridėčiau – su galimai nusikalstama veika užsiimančių žmonių grupe. Aš sutinku su prezidentu, kad visus vienija viena mintis – mes norime stabilios asociacijos. Kasmet mes turime „laisvų“ po 10-15 mln. Lt. Tuos pinigus reikėtų paskirti vežėjų interesų gynimui, o dabar tie 10 mln. Lt kažkur dingsta. Darginavičius atnešė biudžetą su pusės milijono litų pelnu. Kas vyksta su tais 13 mln. Lt? Suspenduojamas J. Kuklys, revizijos komisija… Kapleris buvo paduotas į prokuratūrą. Kas dėl to kaltas? Mes visi? Mes įteikėme jiems mandatą su 13 mln. Lt. Jei mes pakalbėsime, išsiskirstysime, tai nieko nebus. Prezidentas prisiėmė atsakomybę, kad jis nežinojo, kas švaisto pinigus. Jei mes įstatų nepakeisime, tai pinigus švaistys kiti žmonės. Dabar mes pasitikime nauju generaliniu sekretoriumi, bet kas gali garantuoti, kad neatsitiks vėl tas pats. Asociacijoje nebuvo jokios sistemos ir jokios kontrolės. Prezidiumas ir prezidentas turi kontroliuoti – kokias užduotis prezidiumas suformuos generaliniam sekretoriui, tokia bus ir politika. Aš linkiu sėkmės versle ir protingų minčių. Siūlau paklausyti Aurelijos teikiamų gairių, o aš pakomentuosiu, kodėl jos atsirado. Mes turime komitete dvi advokates.“

Klausimas iš salės: „Iš tikro tie milijonai skoloms atiduoti?“

E. Mikėnas: „Tie pinigai, kurie suplanuoti metų pabaigoje, kaip pelnas bus panaudoti skoloms grąžinti. Iš 27 mln. Lt, regis, reikės nurašyti apie 20 mln. Lt, kurių nebėra.“

A. Kondrusevičius: „Aš noriu pasidžiaugti darbo rezultatais. Aš pasiūliau Mikėną ir Augaitį vadovauti komitetams. Tikslas vienodas, tik kai kurie užsispyrė priešrinkiminėje kovoje, vieni baigėsi, reikia ruoštis kitiems. Prezidiumas eina bendro sutarimo linkme.“

Klausimas iš salės: „Minėjote atsvarą. Deklaravome, kad mums reikia sumažinti išlaidas advokatams. Tačiau jūs atsivedėte savo advokatę, kurios paslaugų valanda kainuoja 280 Lt, ar ne per daug? Gal aš savo advokatę galiu atsivesti?“

E. Mikėnas: „Jei ne ta advokatė, tai tamsta, būtum suspenduotas kaip ir kitas kolega. Tos advokatės paslaugos iš visų dabar esančių advokatų kainuoja pigiausiai. Jūs ir parodėte, kad jūs esate šeši, o mūsų penki, dabar  keturi.“

Iš salės: „Aš noriu pasakyti, kad vadovaujuosiu skaičiais, pateiktais dokumentuose. Aš niekada neskirsčiau, aš neturiu skolų. Jei sakote, tai pasakykite iki galo. Įvedate žmones į „tupiką“.

Iš salės: „Kodėl rankose aš neturiu įstatų pakeitimo?“

V. Pelėda: „Aš turiu, prašom.“

Iš salės: „Išklausoma tik tam, nes išklausyti nieko nereiškia.“

Aurelija Vingrienė, „Linavos“ advokatė: „Pristatysime gaires. Kol kas nesvarstysime projekto su straipsniais, su konkrečiais pakeitimais. Pirmas pasiūlymas yra praplėsti komercinės ūkinės veiklos sąrašą. Tai turi būti numatyta įstatuose. Mes turėsime plėsti įstatus dėl tachografų patikros. Kitas punktas – skelbti paramos gavėjų sąrašą asociacijos nariams. Labai svarbus trečias punktas, siejamas su asociacijos nario teise gauti informaciją. Norima, kad nariai gautų ir dokumentų kopijas. Atkreipkite dėmesį į tai, kad ir patys esate nariai, kad kažkas ir apie jus turi teisę gauti informaciją. Taigi ir siūloma, kad jūsų sutartys, sąskaitos, veiklos dokumentai gali patekti bet kuriam nariui. Nariai turi nuspręsti, ką su ta informacija daryti. Juk ne visi dokumentai gali būti dalinami, taip pat reikia pagalvoti apie dokumentų pateikimo išlaidas.“

Iš salės: „Pateikite argumentus, kodėl tai yra blogai?“

(Nemažai narių išeina iš salės).

Įsiterpia V. Pelėda dėl informacijos apie asociaciją pateikimo: „Yra byla su V. Kitovu. Jis negauna informacijos apie „Linavą.“

V. Pelėda: „Kodėl apie skolininkus negalite duoti informacijos?“

A. Kondrusevičius: „Kitovas pats žino apie skolas, nuo jo laikų viskas prasidėjo. Jei ponas Vidmantas neatvėsta nuo kovos įkarščio, tai nežinau.“

Iš salės: „Informacija turi būti pasiekiama.“

A. Vingrienė: „Yra suformuluotas pasiūlymas dėl prezidiumo narių rinkimo regionuose.“

A. Kondrusevičius: „Mūsų įstatuose ir asociacijų įstatyme yra numatyta, kad valdymo organų nariai renkami visuotiniame narių susirinkime – kongrese. Reikia kalbėti, kaip padaryti? Ar bus keli regioniniai susirinkimai, ar bus tie nariai tvirtinami kongrese? Keliame vieną kandidatą, o tada eina rezerviniai.“

A. Vingrienė: „Kiti pasiūlymai susiję su kadencijomis. Siūloma riboti kadencijų skaičių ir nustatyti, kad kadencijos būtų dvi po dvejus metus. Apie regioninių susirinkimų darbą – siūloma suteikti jiems teisę teikti siūlymus kongresui tiesiogiai. Dėl susirinkimų vedimo tvarkos. Dabar juos veda išrinktas prezidiumo narys. Norima nustatyti, kad pirmininkas yra renkamas susirinkime.“

A. Kondrusevičius: „ Į įstatus taip „įdedamos“ abejonės dėl jūsų rinktų narių. Nežinau, ar reikia tai į įstatus traukti.“

A. Vingrienė: „Iš esmės būtumėte prieš?“

Iš salės: „Taip.“

A. Vingrienė: „Siūloma, kad kongresą galėtų sušaukti generalinis sekretorius arba revizijos komisija.“

Iš salės: „Norėtume įrašyti tokį punktą, kad žmonės, sužlugdę kongresą, padengtų jo organizavimo išlaidas.“

E. Mikėnas: „Pritariu tam pasiūlymui.“

A. Vingrienė: „Yra siūloma, kad du viceprezidentai būtų renkami iš krovininio transporto atstovų.“

K. Ambrazas: „Aš manau, kad autobusų įmonių vežėjų atžvilgiu tai būtų diskriminacija.“

A. Kondrusevičius: „Dalis krovininio transporto atstovų taip pat nelabai daug pinigų atneša į asociaciją, todėl skirstyti nederėtų. Net IRU turi dvi tarybas – keleivinio ir krovininio transporto.“

A. Vingrienė: „Dėl prezidiumo sprendimų priėmimo tvarkos. Siūloma nustatyti, kad nutarimai priimami tada, jei balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių narių.“

Iš salės: „Klausimai neturėtų būti sprendžiami, kai nėra visų prezidiumo narių. Jei yra išrinkti, tai visi turi dalyvauti.“

A. Kondrusevičius: „Nesutinku su kolegomis, nes tie siūlymai – pavojus. Sužinojo kažkas, kad vienas išvažiavo, kitas – serga, surinko žmonių grupę ir priima tam tikrą nutarimą.“

E. Mikėnas: „Asociacijai reikalingi greiti sprendimai, jei šešių narių nėra, tai nejudame į priekį. Aš atmetu tas grėsmes, kad atvažiavę trys nariai priims nutarimus. Kai tai bus galima padaryti, visi važiuos į posėdžius, kad kiti vieni nepriimtų sprendimų.“

K. Ambrazas: „Gal elektroniniu būdu būtų galima balsuoti?“

A. Kondrusevičius: „Per penkis mėnesius – devyni posėdžiai. Tokio intensyvaus darbo nebuvo jau seniai.“

A. Vingrienė: „Siūloma nustatyti, kad generalinis sekretorius be prezidiumo nutarimo negalėtų sudaryti didesnių nei 20 tūkst. Lt sandorių,“

„Dėl asociacijos veiklos patikrinimo – dabar pagal įstatus revizijos komisija tikrina asociacijos metų finansinę atskaitomybę. Dabar yra pasiūlymas tikrinti tarpines ataskaitas, teikti pasiūlymus, kad racionaliau lėšos būtų naudojamos. Taip pat siūloma nustatyti, kad kiekvienas narys galėtų susipažinti su parengta patikrinimo ataskaita. Siūloma, kad revizijos komisija nuolat galėtų dalyvauti patariamojo balso teise.“

E. Mikėnas: „2007 m. visi pakėlėme rankas ir panaikinome kadencijas.“

PASISAKYMAI

V. Pelėda: „Gal reikia atšaukti Darginavičiaus parašytą raštą apygardos teismui?“

A. Kondrusevičius: „Aš nesikišiu į šį mūšį, čia jūsų ir jūsų konkurentų mūšis.

Įvyko apygardos teismas ir panaikino apylinkės teismo sprendimą.“

V. Pelėda: „Aš kalbu apie laikinąsias apsaugos priemones. Prezidentui nereikia revizijos.“

Iš salės: „Du žmonės – Ostrovskis ir Sadauskas apgavo prezidiumą, jie pažadėjo nusiimti teisminius ginčus.“

A. Kondrusevičius: „Jie sakė, kad tą padarys, jei perskaičiuosime balsus, o mes nesutikome to padaryti. Kai kas mus įvėlė į nemalonias procedūras, pats aš bandžiau sutaikyti visus.“

Iš salės: „Renkame naują komisiją.“

D. Abromavičius: „Galime rinkti naujus prezidiumo narius.“

A. Kondrusevičius: „Ponas Pelėda visuose komitetuose dirba. Aš noriu pasakyti, kad auditas dirba savo darbą.“

V. Pelėda: „Išryškėja skolininkų sąsajos su vadovybe. Darbuotojai skolingi asociacijai. Nejaugi tie žmonės išvis tų pinigų negavo? Jei pinigus gavo, tai reikia skolas išieškoti kuo greičiau. Mes paduosime į teismą skolininkus ir jie turės atiduoti. Mes „pastatėme“ ant bėgių visą „Linavos“ finansinę veiklą. Keista, jei prezidentas apsimetinės, kad nieko nežino, manau, kad jis žino, kaip buvo „taškomi“ pinigai. Nuolat mes per TIR knygeles buvome apvaginėjami. Jokios komercijos asociacijoje neturi būti. Kai žmonės pamatė, koks yra biudžetas, pakeitė nuotaiką – visi  tapo „skaidruoliais“.

K. Ambrazas: „Dėl audito vengimo – supratau kaip akmenį į savo daržą. Norėčiau paklausti pono Vidmanto, kiek „skaidruolių“ buvo posėdyje tada, kai kalbėjome apie finansus lapkričio 17 d.? Tą dieną buvo pritarta, kad reikia audito, gruodžio 2 d. buvo nutarta dėl audito kompanijos, o vasario 14 d. „Linavoje“ išklausėme 2010 m. auditą.“

V. Pelėda: „K. Ambrazas turėjo tris įgaliojimus, jis buvo įsidarbinęs trijose įmonėse, kai vyko kongresas. Jei to nebūtų gavęs, tai būtų rezultatai kitokie. Mes paduosime Jus į prokuratūrą. Jūs gavote naują dirvą „vėduoklėms“. Vėl Kęstutis fiktyviai įsidarbino dviem trim dienoms.“

K. Ambrazas: „Aš neslėpiau, kad įsidarbinau transporto konsultantu, net prokuratūrą dėl to „pakėlėte“. “

 

SALĖJE CHAOSAS, visi KALBA vienas per kitą.

POSĖDIS BAIGĖSI 15,40 val.