Lietuva kreipsis į Europos Komisiją (EK) su prašymu leisti vykdyti intervencinius supirkimus. Tai nutarta pirmadienį dėl žemės ūkio produkcijos, žaliavų ir maisto produktų eksporto į Rusiją ribojimo sušauktame pasitarime.
„Jeigu būtų toks leidimas, tai valstybė iš savo lėšų supirktų tam tikrą kiekį produkcijos – tos, kurią galima laikyti, sandėliuoti. Šneku apie pieno miltelius, apie sviestą, fermentuotus sūrius, tą produkciją, kuri negenda“, – po pasitarimo žiniasklaidai sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Gavus EK leidimą, produkcijos supirkimui išleistos lėšos Lietuvai būtų kompensuotos, o praėjus kriziniam laikotarpiui ir atkūrus ekonominius santykius, valstybė pinigus grąžintų atgal EK.
„Ketvirtadienį į Briuselį vyksta mūsų ministerijos atstovai, kurie konkrečiai šnekėsis ir dėl sumų, ir dėl sąlygų“, – sakė V. Baltraitienė.
Ministrė mano, kad tokius prašymus EK pateiks ir kitos Europos Sąjungos šalys.
Skubiai įteisintas ritualinis skerdimas
Lietuvoje skubiai įteisintas ritualinis gyvulių skerdimas padėtų šalies galvijų augintojams lengviau įveikti Rusijos pradėtus taikyti draudimus Europos Sąjungos valstybių kilmės žaliavai ir maisto produkcijai, Lietuvos radijui pirmadienį pareiškė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
„Tai palengvintų sąlygas su galvijų mėsos išvežimui į kitas valstybes. Šitą procesą reikia kuo skubiau pagreitinti ir jeigu bus neeilinė Seimo sesija, tai turime priimti įstatymą, kuris Seime jau yra praėjęs pateikimo stadiją. Žemės ūkio ministerija davė teigiama išvadą. Reikia, kad kuo greičiau Vyriausybė duotų teigiama išvadą ir paleisti šį įstatymą veikimui“, – interviu LRT radijui teigė ministrė.
Pasak V. Baltraitienės, kai kurios Rytų valstybės, pavyzdžiui, Izraelis, dabar neperka lietuviškos mėsos dėl to, kad „ne taip skerdžiame galvijus“.
Ministrė taip pat informavo, kad yra planuojami intervenciniai pirkimai, kurie šalies žemės ūkiui leistų lengviau įveikti Rusijos draudimus pirmuosius mėnesius, kol bus atrastos naujos rinkos.
„Ruošiamės tam, kad pradėti intervencinius pirkimus tų produktų, kuriuos galime ilgiau palaikyti sandėliuose, kad pagamintą produkciją, kuri buvo ruošiama vežti į Rusiją, valstybė galėtų nupirkti. Derinam su Europos Komisija. Tai ( intervenciniai pirkimai – BNS) yra galima, kai reikia stabilizuoti rinką, padėti žemės ūkio verslo įmonėms, kad išgyventų pirmąjį mėnesį“, – teigė V. Baltraitienė.
Laukia kitų eilė
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) artimiausiomis dienomis taip pat surengs susitikimus su maisto pramonės įmonių atstovais ir išklausys konkrečių nusiskundimų. Reziumavusi gautą informaciją ŽŪM, kaip ir kitos suinteresuotos ministerijos, iki kitos trečiadienio pateiks Ūkio ministerijai priemonių planą.
Pasak V. Baltraitienės, Lietuvos maisto pramonė dėl taikomo embargo nepatirs griūties, didžiausi sunkumai, ministrės nuomone, laukia atskirų pieno perdirbimo įmonių.
„Mes manome, kad pats sunkiausias laikotarpis bus du trys mėnesiai. Manau, kad situaciją mes galime suvaldyti ir užtikrinti įmonių darbą pirmuosius du tris mėnesius“, – teigia V. Baltraitienė.
Ministerijos duomenimis, per metus pieno produktų eksportas į Rusiją yra sumažėjęs 10 proc.
„Yra viena kita įmonė, kuri, galbūt eidama lengviausiu keliu, dirbo su Rusija, tokioms būtų skausmingiausia“, – sako V. Baltraitienė.
Krizinėje situacijoje naujų teisės aktų, reglamentuojančių žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir prekybą, priimti neplanuojama, tačiau Vyriausybė įpareigota skubiai pateikti palankią išvadą dėl ritualinio gyvulių skerdimo. Tikimasi, kad jį įteisinus Lietuva į musulmoniškas šalis ir Izraelį galėtų eksportuoti galvijų mėsą.
„Mes žinome, kad Izraelis galėtų iš karto pirkti galvijieną. Tai bent atvers galimybę. O ar daug atsiras norinčiųjų eksportuoti, tai, matyt, bus žiūrima į kainą, nes visos tos valstybės yra toli“, – sako ministrė.
Rusija embargą daugumai maisto produktų, importuojamų iš Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos (ES) ir kitų Vakarų šalių, palaikiusių sankcijų prieš Rusiją įvedimą, įvedė rugpjūčio 7 d.
Rusija uždraudė importuoti į šalį jautieną, kiaulieną, daržoves, vaisius, paukštieną, žuvis, sūrius, pieną ir pieno produkciją, tačiau netaikys embargo vaikams skirtai maisto produkcijai. Šie apribojimai galios metus.