www.vezejugidas.lt
Šį savaitgalį Lietuvoje sinoptikai prognozuoja svilinančius karščius, todėl
didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ pykčio keliuose
valdymo konsultantė Eglė Masalskienė pataria vairuotojams iš anksto nusiteikti
intensyvesniam eismui automagistralėse. Vykstantys automobiliu prie jūros, ežero ar
į sodybą turėtų pasiruošti ilgesnėms kelionėms bei atkreipti dėmesį į karštį, kuris
išblaško vairuotojų dėmesį, sukelia fiziologinių nepatogumų, todėl transporto
priemonės vairuotojai greičiau praranda savitvardą.
„Karštomis vasaros dienomis vairuotojai dažnai greičiau susinervina ir tampa
pažeidžiamesni aplinkos dirgikliams, sumažėja jų dėmesingumas: sėdę prie vairo
sunkiau susikaupia, dažniau pažeidžia eismo taisykles, juos labiau piktina kiti
eismo dalyviai – visa tai kelia neigiamas emocijas keliuose. Vasaros metu, ypač kai
termometro rodyklė artėja prie 30 laipsnių karščio, vairuotojus dar labiau pykdo
stovėjimas spūstyse, kadangi norintiems savaitgaliui ištrūkti į pajūrį ar kitas
poilsio vietas, dažnai tenka „atstovėti“ spūstyse, girdėti kitų vairuotojų ar
keleivių replikas ir nepasitenkinimo žodžius, kurie sukelia susierzinimą ar net
pyktį“, – sakė psichologė, „Lietuvos draudimo“ socialinio projekto „Nulis pykčio“
konsultantė E. Masalskienė.
Vasarą pyktis keliuose persikelia į automagistrales
„Karštą dieną agresyvaus vairavimo sąlygos automagistralėse iš tiesų puikios.
Automagistralėse labai daug vietos „išsilėkti“ – jei žmogus jaučia neigiamas
emocijas dėl karščio ar yra sukaupęs daug pykčio dėl asmeninių priežasčių, jam
lengviau spausti akseleratoriaus nei stabdžio pedalą“, – tvirtino E. Masalskienė. Ji
pridūrė, kad supykusio vairuotojo organizme kaupiasi adrenalinas, kurį reikia
išnaudoti, o stengiantis tą atlikti galima sukelti pavojų ne tik sau, bet ir kitiems
eismo dalyviams.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys rodo, jog vasarą Lietuvos keliuose
eismo įvykių skaičius, lyginant su pavasario mėnesiais, išauga daugiau nei 30
procentų. Nors Lietuvoje kol kas nėra atlikti tyrimai, kiek pyktis prisideda prie
šios statistikos augimo, tačiau yra žinoma, kad vasarą vairuotojai dažniau viršija
saugų greitį.
„Lietuvos draudimo“ žalų statistika taip pat atskleidžia, jog automobilių avarijos
vasaros sezono metu iš miesto gatvių persikelia į pajūrį, kurortinius miestus bei
didmiesčių rajonus: šalia ežerų, upių, poilsiaviečių ir kitų pramogų vietų.
Pavyzdžiui, vasarą automobilių avarijų skaičius sostinės gatvėse, palyginti su
pavasariu, sumažėja 14 proc., tuo tarpu Vilniaus rajone išauga daugiau nei
ketvirtadaliu. Vasarą avarijų, palyginus su pavasariu, taip pat padaugėja Molėtų (30
proc.), Zarasų (22 proc.), Trakų (10 proc.) rajonuose, taip pat Druskininkų mieste
(7 proc.). Visgi didžiausias avarijų skaičiaus augimas fiksuojamas Palangoje ir
Pagėgiuose – daugiau nei 2 kartus bei Neringoje – beveik 4 kartus daugiau nei
pavasarį.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo pykčio – kondicionierius ir vanduo
Psichologė pastebi, kad pykčio protrūkiai vasarą dažniausiai kyla dėl perkaitimo,
didesnės oro temperatūros, kuri didina nuovargį, nepatogumo jausmą ir irzlumą
aplinkai. Todėl vairuotojams rekomenduojama atsivėsinti automobilio saloną iki jiems
tinkamos temperatūros. Tai natūraliai sumažina ir galintį kilti agresyvų elgesį prie
vairo, nes žmogus tiesiog geriau jaučiasi.
Vairuotojams vasarą taip pat pravartu su savimi visada turėti vandens, kuris
numalšintų troškulį, ypač žinant, kad yra tikimybė patekti į automobilių spūstis.
„Alkoholinių gėrimų reikėtų vengti net ir automobilyje sėdintiems keleiviams,
kadangi alkoholis sustiprina emocijas, tad jei esate susierzinę, alkoholis sukels
dar didesnių nepatogumų“, – pataria psichologė. Ji rekomenduoja, jei yra galimybė,
karštuoju dienos metu nevažiuoti automobiliu, o jei tai neįmanoma, rinktis
ankstyvąsias keliones, kai saulė dar nebūna aukštai pakilusi, tuomet karštis nebus
toks nepakeliamas ir eismas nebus toks intensyvus.
Pasak psichologės, šiais laikais pykčio protrūkių tarp žmonių pasitaiko vis dažniau,
kadangi spartėja gyvenimo tempas, žmonės jaučia didesnę įtampą, stresą, o pridėjus
šalutinius aplinkos poveikius: nuotaiką, eismo spūstis, šaltį, karštį, neigiami
pojūčiai dar labiau paaštrėja. Beje, daugelis žmonių mano, kad pykčio nesugeba
suvaldyti tik neišsimokslinę ar nekultūringi prasčiokai, tačiau tos pačios problemos
ištinka ir išsilavinusius, svarbius postus užimančius vadovus.
Siekdama mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą
vairuoti, pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“
įgyvendina projektą „Nulis pykčio“. Bendrovės atliktas vairuotojų tyrimas parodė,
kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais
patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų
vairuotojų demonstruojamą pyktį. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos
Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.