Advokato padėjėjas Robertas Naruševičius
Kadangi Lietuvos vežėjai nemažai dirba Anglijos rinkoje ir ten turi teisminių ginčų, vezejugidas.lt redakcija nusprendė pateikti teisinės informacijos apie teismus Anglijoje ir Velse.
Dabartiniame pasaulyje veikia daug teismo sprendimų vykdymo sistemų: nuo vykdomosios bylos nagrinėjimo koncepcijų iki visiškai administracinių vykdymo metodų. Dauguma sistemų renkasi „aukso“ vidurį, suteikdamos įgaliojimus teismo tarnautojams, kurie tiesiogiai nevykdydami teisminių funkcijų, nepriklauso viešam administravimui. Tuo pačiu vykdymas laikomas teismine procedūra. Tačiau reikia pažymėti, kad vykdymo efektyvumas priklauso nuo jo teorinės sandaros[1].
Šiuo metu įvairiose teisinėse sistemose veikiančius vykdymo procesus sunku skirstyti į kokias nors grupes, kadangi visos jos turi įvairių panašumų ir skirtumų. Remiantis daugiau klasikiniais teisinių sistemų skirtumais, vykdymo procesus galima skirti į Romanų sistemos, Vidurio Europos, Rytų Europos ir Bendrosios teisės sistemos valstybių. Į atskirą grupę reikia išskirti Lotynų Amerikos valstybėse esančias vykdymo sistemas.
Didžiojoje Britanijoje veikia trys teisinės sistemos – Škotijos, Šiaurės Airijos ir Anglijos bei Velso. Šiaurės Airijoje ir Anglijoje bei Velse teisinė sistema veikia vadinamosios bendrosios angliškosios teisės pagrindu, kur vykdymo bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Grafystės teismas ir Aukštasis teismas).
Anglijoje ir Velse išieškotojas gali pasirinkti, ar procesinius veiksmus pradėti bet kuriame Grafystės teisme (County Court), ar Aukštajame teisme (High Court). Jei ieškinio suma yra mažesnė kaip 15000 Anglijos svarų sterlingų, jis turėtų būti pareikštas Grafystės teismui. O ieškinys, kurio suma didesnė negu 15000 Anglijos svarų sterlingų, yra pareiškiamas Grafystės teismui arba Aukštajam teismui.
Kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti bylą, lemia bylos pobūdis ir sudėtingumas. Kaip jau buvo minėta, byla gali būti iškelta bet kuriame Grafystės teisme, išskyrus bylas dėl žemės ar nekilnojamojo turto valdymo ir kilnojamojo turto išreikalavimo. Teismo proceso (dėl žalos atlyginimo ar konkrečiai nurodytos sumos) negalima pradėti Aukštajame teisme, jei ieškinio suma yra mažesnė nei 15000 Anglijos svarų sterlingų. Ieškinys, kuriuo reikalaujama atlyginti žalą dėl asmens sužalojimo, negali būti pareikštas Aukštajam teismui, jei ieškinio suma yra mažesnė negu 50000 Anglijos svarų sterlingų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, byla turėtų būti pradedama Aukštajame teisme, jeigu ieškovas mano, kad ieškinys turėtų būti ten nagrinėjamas. Tačiau tik teisėjas gali nuspręsti, ar konkreti byla turėtų būti nagrinėjama Grafystės ar Aukštajame teisme.
Pažymėtina, kad antstolis ar teismo sprendimų vykdytojas negali patarti išieškotojui, kurį sprendimo vykdymo būdą geriausia būtų pasirinkti. Vykdymo būdo pasirinkimas priklauso nuo to, kokią informaciją išieškotojas turi apie skolininką. Pasirinkdamas sprendimo vykdymo būdą, išieškotojas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes:
– ar jis gali išreikalauti pinigus iš atsakovo ir ar šis apmokės teismo išlaidas;
– ar atsakovas yra skolingas pinigų kitiems asmenims;
– ar atsakovas turi kilnojamojo turto ar lėšų, kurias būtų galima konfiskuoti arba parduoti varžytinėse;
– ar atsakovas yra dirbantis;
– ar atsakovas turi kitų pajamų šaltinių, pvz., gauna pajamų iš investicijų;
– ar atsakovas turi sąskaitą banke;
– ar atsakovas turi nekilnojamojo turto;
– ar koks nors tretysis asmuo yra skolingas atsakovui.
Tam, kad būtų lengviau išieškotojui apsispręsti, teismai platina informacinio pobūdžio medžiagą, kurioje nurodoma, kaip dalyvauti procese, teismo ir išieškotojų teises ir pareigas[2]. Be to, ieškovui prieš pasirenkant konkretų teismo sprendimo vykdymo būdą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisės centru ar piliečių konsultavimo biuru[3].
Apibendrinus, galima teigti, kad Anglijoje ir Velse išieškotojui suteikta teisė pasirinkti priverstinio vykdymo būdą ir turtą į kurį bus nukreipiamas išieškojimas, palengvina teismo sprendimų vykdytojo ar antstolio darbą.
Antstoliui ar teismo sprendimų vykdytojui nereikia nustatinėti vykdymo būdų, o tai sumažina skundų dėl teismo sprendimų vykdytojų ar antstolio veiksmų, ar neveikimo skaičių. Tačiau išieškotojui suteikus teisę pasirinkti vykdymo būdą, sumažėja tikimybė, kad teismo sprendimas bus įvykdytas efektyviai bei tinkamai. Išieškotojas, prieš pasirinkdamas teismo sprendimo vykdymo būdą, turi domėtis skolininko turtine padėtimi, žinoti kiek ir kokio turto turi skolininkas, o tam sugaištama daug laiko, ir ta informacija dažnai būna neefektyvi todėl tai užkerta kelią išieškotojui greitai ir veiksmingai patenkinti savo interesus ir svarbiausia atkurti teisingumą. Todėl sutinkamai su D. J. Malešino teiginiu[4], tokie įgaliojimai turėtų būti suteikti teismui, nes tik teismas, priimdamas tam tikrą sprendimą, gali tiksliai žinoti, kuris vykdymo būdas yra tinkamiausias prievolės įvykdymui.
Bus tęsinys. Kitame tekste skaitykite apie vykdomuosius dokumentus Anglijos ir Velso teismuose.
Išnašos:
[1] Stauskienė E., Višinskis V. Teismo sprendimų vykdymas, Vilnius. P. 176.
[2] The execution of court decisions in civil cases. – Strasbourg: Council of Europe Publishing, 1998.
[3] Citizens Advice Bureau (angl.)
[4] Малешин Д. Я. Исполнительное производство (Функции суда). Москва: OAO Издательский дом «Городец», 2005. C. 127.