www.vezejugidas.lt
2013 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai patikrino 11 buhalterinės apskaitos įmonių. Dešimčiai iš jų nustatyti pažeidimai ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Teismai už minėtus pažeidimus skyrė 14 700 Lt baudų. Buhalterines paslaugas teikiančių įmonių atstovai sunerimę: baudžiama 90 proc. patikrintų bendrovių. Pasak verslo atstovų, tokia situacija nė kiek nepanaši į solidarų verslo ir kontroliuojančių institucijų bendradarbiavimą, kurio tikslas – ne iškart bausti, o konsultuoti ir vykdyti pinigų plovimo prevenciją. Negana to, nemaža dalis nubaustų įmonių sako negavusios jokios metodinės medžiagos, nors FNTT įsipareigoja tokią medžiagą teikti.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS Į S T A T Y M E, 4 str., 9 punkte, rašoma: „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina <…> nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą“. Nors ši įstatymo nuostata daugeliui verslo subjektų atrodo savaime suprantama, toli gražu taip nėra: kalbintos buhalterines paslaugas teikiančios įmonės ir netgi jas atstovaujančios institucijos, išskyrus Lietuvos buhalterių ir auditorių asociaciją, kuri yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su FNTT, sako negavusios jokios metodinės medžiagos, kuri padėtų geriau pasirengti ir vykdyti minėtą įstatymą bei 2009 m. sausio 27 d. FNTT direktoriaus įsakymą. FNTT pareigūnai, paprašyti įvardinti konkrečius metodinės medžiagos suteikimo buhalterijos įmonėms atvejus, atsako gana lakoniškai ir pernelyg formaliai: „FNTT teikiama metodinė pagalba – tai ne tik organizuojami kasmetiniai mokymai buhalteriams, bet ir kasdienis įmonių konsultavimas, atsakant į iškilusius probleminius klausimus. Buhalteriai, kaip ir kiti minimame Įstatyme nurodyti subjektai, dažnai skambina ir teiraujasi teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevenciją, taikymo klausimais. Nė vienai įmonei nėra atsakoma suteikti šią pagalbą – tai kasdieninis FNTT pareigūnų darbas. Norime priminti, kad dėl iškilusių probleminių klausimų buhalteriai gali skambinti FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybai telefonu Vilniuje 271 74 56“.
Buhalterinių bendrovių vadovai paklausti, kaip vertina tokius FNTT pasisakymus, primena, kad FNTT 2013 metų veiklos ataskaitoje nurodo, jog „komerciniams bankams buvo išsiųsta informacija… <…>“ 16 psl.“ Anot buhalterių, susidaro toks įspūdis, kad kai kuriems ūkio subjektams FNTT teikia pagalbą savo iniciatyva. Taigi, jiems kyla klausimas, pagal ką atrenkami subjektai, kuriems pagalba turi būti teikiama? Pastebėtina, jog bankams pagalbą jau ir taip teikia „Lietuvos bankas“, o buhalterinėms įmonėms tokios pagalbos neteikia jokia kita institucija.
Verslo atstovus piktina ne baudos, o informacijos stoka
Nacionalinės buhalterių asociacijos vadovas Artūras Tankevičius, paklaustas, ar jų asociacija yra gavusi kokią nors metodinę medžiagą iš FNTT, patvirtina, kad tokia medžiaga jiems, kaip asociacijai, nebuvo suteikta. „Esame įsikūrę nuo 2009 kovo mėnesio, tačiau iš FNTT kaip asociacija jokios medžiagos pinigų plovimo prevencijos atveju nesame gavę. Beje, iš kitų institucijų, tarkime, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar SODROS tokios pranešimus gauname. Nežinau, gal negavome dėl to, kad esame ne tokie dideli ir dar ne taip seniai veikiantys rinkoje? Visgi, manau, kad kiekvienas buhalteris turėtų pats domėtis naujausiais teisės aktais. Nepaisant to, sutinku, kad tam tikros institucijos šiuo metu perlenkia lazdą. Jos linkusios ne tiek konsultuoti, kiek bausti“, – įsitikinęs A. Tamkevičius.
Visai kitokios nuomonės laikosi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos atstovė Danguolė Pranckėnienė. Anot pašnekovės, visa reikiama informacija buvo pateikta ir buhalteriams buvo žinoma. „Mūsų asociacijai priklausančios visos apskaitos įmonės ir įmonių buhalteriai yra
informuoti apie ES reikalavimus dėl pinigų plovimo prevencijos. Visos įmonės turi pasirengę reikalaujamą informaciją, identifikuoja klientus su kuriais bendrauja, saugo visą informaciją ir reikalui esant praneša FNTT, jeigu pastebi galimo nusikaltimo požymius. Jokių nepatogumų dėl to apskaitos įmonės nėra patyrę, nes mes laiku gavome išsamią informaciją iš FNTT. Taip, yra nubausta viena iš mūsų narių, nes jie prekiavo įsteigtų įmonių steigimo dokumentais, nenustatydami pirkėjo tapatybės. Deja, tai buvo veikla, nesusijusi su apskaitos paslaugų teikimu ir mes nežinojome apie jų tokią veiklą, todėl neįspėjome. Informaciją kartojame, kad neužmirštų ir naujokai prisimintų, kad reikia tokią prievolę vykdyti. Kiek klausėme, labai retai kam teko tą prievolę vykdyti“, – aiškina D. Pranckevičienė.
Buhalterines paslaugas teikiančios įmonės, UAB „Tako plius“ direktorius Šarūnas Badauskas iškelia klausimą, kaip FNTT atrenka įmones, kurioms teikti pagalbą, o kurioms ne ir analizuodamas rinkoje susiklosčiusią situaciją, įžvelgia dar vieną grėsmę. Anot jo, kelių tūkstančių litų baudų skyrimas mažai įmonei gali baigtis netgi jos bankrotu.
„FNTT turi nustatyti tvarką, teikti metodinę pagalbą ir tikrinti, kaip tos tvarkos laikomasi. Tačiau, panašu, kad realiai vyksta tik tikrinimas ir baudimas. Toks beatodairiškas siekis nubausti vargu ar gali skatinti bendradarbiavimą, kuris mano supratimu ir turėtų būti pagrindinis tikslas. Atrodo, kad FNTT nesiekia bendradarbiauti. Jų siekis – priversti paklusti bet kokiomis priemonėmis. Nors daugelis kontroliuojančių institucijų seniai pakeitė požiūrį į verslą ir verslininkus laiko partneriais, tačiau tokios institucijos kaip FNTT, to vis dar nesupranta. Baudos, kurios skiriamos, nėra protu suvokiamos ir smulkiam verslui gali reikšti veikos pabaigą. Sunku įsivaizduoti, kaip įmonė ar jos vadovas, gavę 7000 – 12 000 Lt siekiančią baidą bus suinteresuotas bendradarbiauti“, – samprotauja Š. Badauskas.
FNTT pozicija – dura lex, sed lex
Ar nustačius pažeidimą buhalterines paslaugas teikiančioje įmonėje iš karto baudžiama, ar įmonė turi galimybę ištaisyti savo klaidą, galimai atsiradusią dėl nežinojimo (pvz. dėl nepakankamos informacijos, nežinojimo ir t.t.) ir nesulaukti baudos?
FNTT neturi įgaliojimų bausti įmonių. Nustačiusi akivaizdžius pažeidimus, FNTT surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir administracinę bylą siunčia į apylinkės teismą. Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, priima sprendimą dėl administracinės atsakomybės pagal minėto kodekso 17214 str. (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas). Tik teismas sprendžia tiek dėl nuobaudos tikslingumo, tiek dėl jos dydžio. Atkreipiame dėmesį, kad pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas, todėl labai svarbu vykdyti teisės aktuose nustatytas prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią galimai nusikalstamai veikai.
Su tokia FNTT pozicija nemažai kalbintų įmonių nesutinka ir netgi piktinasi, jog susidariusi situacija suponuoja mintį, jog FNTT požiūris yra pernelyg biurokratinis. „Nejaugi išeina taip: FNTT požiūriu, jie atėjo, patikrino, rado pažeidimus, surašė protokolą, išsiuntė medžiagą teismui. Negi čia ir baigiasi jų interesas? Taip, FNTT neturi įgaliojimų bausi įmonių, bet puikiai žino, kokios baudos skiriamos prasižengusioms įmonėms, ir vis tiek kaip vienintelę išimtį mato protokolo surašymą?“, – retoriškai klausia Š. Badauskas.
Pašnekovas iškelia dar vieną probleminį klausimą, ar to paties rezultato būtų galima tikėtis kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, laiku suteikiant metodinę pagalbą.
Iš FNTT pateiktų atsakymų nepaaiškėja, ar jie atliko tyrimą ir nustatė, dėl kokių priežasčių dažniausiai įmonės pažeidžia minėtus reikalavimus. Neaišku ir tai, ar įmonės piktybiškai nepildo žurnalų, juos klastoja, ar pažeidimų priežastys – informacijos stoka.
Ar vyksta koks nors FNTT bendradarbiavimas su Lietuvos buhalterių asociacijomis?
FNTT ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) 2012 m. rugsėjo 11 d. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, padedantį glaudžiau koordinuoti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.
Buhalterijos įmonėms taip pat kyla klausimas, kodėl FNTT bendradarbiauja būtent su LBAA. Joms taip pat keista, kodėl įmonės, nepriklausančios asociacijai yra tarsi paliekamos nuošalyje.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas šalies buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančias įmones yra įpareigojęs teisės aktų reikalavimų tvarka nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, informuoti FNTT apie klientų vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius, administruoti atskirų operacijų registracijos žurnalus. Be to, tokios įmonės turėtų vykdyti vidines pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kontrolės procedūras ir būti paskyrusios už prevencinių priemonių įgyvendinimą atsakingus asmenis, kurie palaikytų kontaktus su FNTT. Šiuo FNTT ir 2800 narių jungiančios LBAA bendradarbiavimo susitarimu siekiama ne tik tinkamai įgyvendinti prevencijos priemones, bet ir išvengti galimų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų.
Be to, šiuo bendradarbiavimo susitarimu FNTT įsipareigojo organizuoti mokymus, teikti metodinę pagalbą ir konsultuoti probleminiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo klausimais.
LBAA pagal pasirašytą susitarimą nuolatos atnaujina ir teikia savo nariams informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Taip pat ji teikia FNTT reikalingą informaciją ir konsultuoja jos darbuotojus klausimais, susijusiais su buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugų teikimo ir auditorių veikla.
Apie tai, kad buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės nevykdo pinigų plovimo prevencijos priemonių, ne kartą raštu ir telefonu buvo informuotos asociacijos, vienijančios šias paslaugas teikiančius asmenis.
Be to, FNTT organizuoja darbinius susitikimus su šių organizacijų atstovais.
Kaip vertinate tokius buhalterines paslaugas teikiančių įmonių pasisakymus, kaip kad „mes savo paslaugų teikimo sutartyse, pasirašytose su klientu, neturime tokio punkto, kuris leistų atskleisti finansinius jų duomenis FNTT”.
Tai klaidingas požiūris. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje („Sutarties laisvės principas“) įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, bet tai negali prieštarauti įstatymams. Sutarčių sudarymas yra fizinių asmenų ir juridinių asmenų veiksmai (juridiniai faktai), kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandoriai yra teisėti teisiniai veiksmai tik tada, kai neprieštarauja įstatymams. Šiuo požymiu sandoriai skiriasi nuo neteisėtų teisinių veiksmų, dėl kurių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo įpareigojimas stebėti kliento veiklą, pranešti apie jo įtartiną veiklą yra privalomas ir specialaus leidimas sutartyse nereikalingas. Subjektas privalo vykdyti Įstatymo reikalavimus, nepaisant sutarčių su klientu.
FNTT direktoriaus įsakyme rašoma: „Įmonėms ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims arba kitais būdais leisti jiems suprasti, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta FNTT“. Ar buhalterines paslaugas teikiančios įmonės nepažeis kliento duomenų saugumo reikalavimų (tokios sąlygos, kad jų duomenys bus pateikti FNTT, nėra aptartos sutartyse?)
Ši nuostata yra perkelta iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo. Įstatymo reikalavimas yra privalomas ir jokios civilinės sutartys negali leisti pasirinkti – laikytis įstatymo ar ne (žr. 5 klausimą).
PPTFP įstatymo 4 straipsnyje išvardijamos institucijos, kuriosatsakingos už skirtingą veiklą vykdančių subjektų priežiūrą ir „patvirtina <…> nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.“.Pvz. Lietuvos banko kompetencijoje kredito, draudimo įmonių (ir darkeleto) veiklos priežiūra.
FNTT tik tikrina minėtas įmones, ar laikomasi nustatytų reikalavimų, tačiau buhalterinių įmonių atveju FNTT turi nustatytus reikalavimus teikti pagalbą ir tikrinti, kaip jų laikomasi. Iš praktikos matyti, jog vyksta tik tikrinimas konkrečios įmonės atžvilgiu, bet pagalbos teikimas tampa tarsi formalus. Ar konkrečiai įmonei yra teikiama kokia nors metodinė medžiaga (pagalba) ar ji tik tikrinama?
Visiškai klaidinga nuomonė. FNTT nuolat konsultuoja tokias įmones, taip pat vykdo mokymus pinigų plovimo prevencijos klausimais. Didžiausioms buhalterių asociacijoms buvo surašyti informaciniai raštai su paaiškinimais apie pareigas, kylančias iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų. Be to, išsamesnę informaciją esame pateikę ir anksčiau siųstame atsakyme.
Pagal FNTT direktoriaus įsakymą, įmonės privalo nustatyti tvarką ir ją suderinti su FNTT. Tokiu atveju FNTT privalo turėti sąrašą įmonių, kurios tvarką suderinę. Vadinasi, visos kitos įmonės, kurios tvarkos nesuderino, bus potencialios pažeidėjos? Ar FNTT nesiekia pagerinti savo „statistinius“ veiklos rezultatus, sąmoningai tikrindama tas įmones, kurios, jų žiniomis, nėra suderinę tvarkos, tam, kad surašytų ATPP?
FNTT yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, tirianti nusikalstamas veikas finansų sistemai. FNTT vykdo kriminalinės žvalgybos priemones, nusikalstamų veikų prevenciją, atskleisdama finansinius nusikaltimus ir atlikdama ikiteisminius tyrimus. Ji taip pat atlieka kitas prevencines priemones, kuriomis siekiama apsaugoti Europos Sąjungos ir kitų šalių finansinės paramos lėšas nuo nusikalstamo poveikio ir mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejus.Teisė FNTT surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, kai yra nustatomi akivaizdūs pažeidimai, yra nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.
Ar FNTT kaip vienintelį būdą mato tik ATPP surašymą? Ar suteikia teisę ištaisyti nustatytus trūkumus/pažeidimus, suprasdami, kokią finansinę naštą gali užkrauti teismas pagal surašytą protokolą?
Dar kartą norėtume pažymėti, kad buhalterinės apskaitos įmonių atveju buvo surašyti informaciniai raštai didžiausioms buhalterių asociacijoms su paaiškinimais apie pareigas, kylančias iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų. Įmonės, ignoruojančios (sąmoningai ar ne) įstatymų reikalavimus, pirmiausia raginamos jų laikytis. Jei įmonės nesilaiko teisės aktų reikalavimų surašomi ATP protokolai.